67 valandos ir 21 minutė. Tiek laiko keliautojams Vitoldui Miliui ir Audriui Sutkui prireikė apvažiuoti Baltijos jūrą. Trečiadienį, liepos 6 d., anksti ryte iš Vilniaus pajudėję patyrę vairuotojai Lietuvos sostinę vėl pasiekė šeštadienį po vidurnakčio. Jie pasikeisdami vairavo „Hyundai ix20“ automobilį ir be sustojimų nakvynėms įveikė 5 109 km maršrutą.
Vitoldas Milius (dešinėje) ir Audrius Sutkus
© Organizatorių archyvas

Tačiau keliautojai stengėsi ne tik greitai apvažiuoti Baltijos jūrą, bet ir sunaudoti kaip įmanoma mažiau degalų. Šio ekožygio metu „Hyundai ix20“ automobilis sudegino 220 litrų dyzelino. 1.4 l dyzeliniu varikliu varomo automobilio vidutinės degalų sąnaudos buvo 4,3 l/100 km.

DELFI skaitytojai ekožygio metu turėjo galimybę spėti per kiek laiko keliautojams pavyks įveikti maršrutą aplink Baltijos jūrą ir kiek degalų bus sunaudota. Du pagrindinio prizo – savaitgalio su „Hyundai ix20“ ir pilnu kuro baku – laimėtojai bus paskelbti pirmadienį, liepos 11 d. Su laimėtojais bus susisiekta asmeniškai.

DELFI skaitytojams – keliautojų įspūdžiai po kelionės aplink Baltijos jūrą (liepos 9 d., 1 val. 21 min.).

„Kelionėje turbūt viskas sekėsi. Sėkmingai kirtome sienas su Rusija, niekur „nenugrybavome“ į šoną, o juk dažnai būna keliaujant, kad netikėtai atsiranda kelio darbai, ilgi apvažiavimai ir pan. O mes važiavome stabiliai.

Baltijos jūrą apvažiavome greičiau nei iš pradžių planavome. Pasvarstėme, kad šį maršrutą buvo galima įveikti ir 3-4 valandomis greičiau, bet tai turbūt viskas, ką būtų galima sutaupyti. Tačiau tuomet reikėtų važiuoti taip, kad sustotum tik degalinėje, kur spėtum įsipilti degalų, nubėgti į tualetą, nusipirkti kavos, sumuštinių ir bėgti vėl automobilį, o kavos gėrimas ne automobilyje jau būtų prabanga. Šįkart buvome sustoję ir pavalgyti, ir pas Audriaus draugą Švedijoje užtrukome valandą. O važiuoti greičiau tikrai būtų sunku, nes pavyzdžiui Švedijoje susidarė toks įspūdis, kad greičio matuokliai sustatyti kas 2 km. Nežinia, kiek iš jų veikiančių, bet rizikuoti tikrai nesinori. Dar laiko pavyktų sutaupyti, jei nebūtų sienos su Rusija ir reiktų vien tik važiuoti. Tačiau tikrai neįsivaizduojame, kaip įmanoma greičiau kirsti sieną, nei mums tai pavyko.

Automobiliui jokių pretenzijų neturime, bet reikia sutikti, kad tai nebuvo didelis išbandymas jam – maršrutas buvo tik 5 tūkst. km, o ir 95 proc. kelių buvo labai geri. „Hyundai“ markė tikrai tapo geresnė, nei yra jos vardas, automobilis prilygsta pripažintiems japoniškiems. Kelyje jis buvo stabilus, tylus, o ir degalų sąnaudos yra džiuginančios.

Tiesa, degalų sąnaudos buvo šiek tiek didesnės, nei tikėjomės, nes visada galima pasiekti geresnį rezultatą nei deklaruoja gamintojas ir tai anksčiau yra tekę įrodyti dalyvautuose ekoraliuose. Važiuojant tokiame žygyje turbūt nereikia „suplakti“ kelių tikslų, nes reikia pripažinti, kad ir nevažiavome kaip ekoralyje, keliavome normaliu režimu, kuris tikrai nebuvo mažesnis nei patys keliautumėte. Pabaigoje jau stengėmės važiuoti greičiau, tam įtakos turėjo namų trauka.

Besibaigiant kelionei pakalbėjome, kad toks jausmas, jog išvažiavome labai seniai, bent jau prieš savaitę. Visą laiką važiuojant diena atrodo tokia ilga, o dar pradžioje galvą apsuko poliarinė naktis, nes iš tiesų nakties nebuvo, visą laiką buvo šviesa. Ir nors atrodo, kad keliavome ilgai, juk dar tik prieš keletą dienų buvome Peterburge, vakar – Kopenhagoje, ir visa tai ne lėktuvu, o automobiliu!

Skaitytojams galime pasakyti, kad Baltijos jūra nėra tokia didelė, kaip gali pasirodyti žemėlapyje. Tad tikrai siūlome keliauti aplink ją ir pamatyti visą jos grožį, nes tikrai yra į ką pažiūrėti!

Ačiū skaitytojams už palaikymą! Iki kitų žygių!

Ketvirtas keliautojų dienoraščio įrašas (liepos 8 d., 9 val.).

Kaip ir žadėjome, vakar vėlai vakare Švedijoje dar aplankėme Audriaus draugą. Pas jį užtrukome mažiau nei valandą, nusiprausėme, vakarienei gavome skanios lazanijos, sriubos. Su juo pašnekėjome apie kelionę, apie Švediją.

Važiuojant nuo Stokholmo Danijos link šalis atrodo kur kas civilizuotesnė, čia ir gyvenviečių daugiau, ir degalinių, ir automobilių, ir miestelių, žodžiu, gyvenimas verda. Anksčiau buvome pastebėję, kad čia pilni keliai atostogauti išsiruošusių švedų. Pasirodo, spėjimas pasitvirtino – Švedijoje prasideda atostogos, o švedams tai toks šventas reiškinys, kai užsidaro gamyklos ir pan. Keliaudami per šalį dar pastebėjome, kad čia dominuoja greito maisto užkandinės. Tą patį patvirtino ir Audriaus draugas – Švedijoje pavalgyti galima skaniai ir palyginti nebrangiai, tačiau reikia žinoti geras vietas. Kadangi taupydami laiką niekur nebimbinėjome, gelbėjo įsidėtas maistas iš Lietuvos.

Nuvažiuotas atstumas iki liepos 8 d., 9 val. (Duomenis pateikia Altas)
Nuvažiuotas atstumas iki liepos 8 d., 9 val. (Duomenis pateikia Altas)
© Organizatorių archyvas

Į Daniją įvažiavome per žymųjį Öresundo tiltą, kuris jungia šias dvi šalis. Tai buvo pirmas kelio mokestis mūsų žygyje. Sumokėjome 295 Danijos kronas (136 Lt). Atėjo naktis, ir nors baltųjų naktų kaip nebūta, susidūrėme su kitu netikėtu sunkumu – itin tirštu rūku. Nors automobilio variklio dangtis nėra ilgas, toliau jo praktiškai nieko nebuvo matyti. Tai tesėsi apie 150 km, gerai, kad kelių infrastruktūra išvystyta taip, kad net ir tokiomis sąlygomis galima matyti linijas ir ženklus.

Naktį pervažiavome Daniją, ryte pasiekėme Vokietiją. Nors baiminomės, kad prie sienos teks pastovėti dėl to, kad Danijos pasieniečiai sustiprino kontrolę, tačiau nieko panašaus nebuvo – į Vokietiją įvažiavome nesustoję.

Važiuojame taip, kaip ir važiuotų kiekvienas tokioje kelionėje. Jei danai keliu važiuoja 120 km/val., tai ir mes nestabdome srauto. Vokietijoje jau kitokia situacija – vieni lekia 200 km/val., kiti perpus lėčiau, tad laikomės savo režimo. Žinoma, tai nėra pats ekonomiškiausias važiavimas, tačiau juk panašiai visi ir važiuoja atostogauti.

Automobilyje praleidome jau 2 paras, bet nuovargiu nesiskundžiame, viskas gerai. Esame pakeliui namo. Vilnių planuojame pasiekti jau penktadienį vėlai vakare, tačiau niekada negali žinoti, kas laukia Lenkijoje, ypač Varšuvoje, kurią turėtume pasiekti pavakary, kai prasideda didžiosios spūstys.

Iki!

Trečias keliautojų dienoraščio įrašas (liepos 7 d., 17 val.).

Galima drąsiai sakyti, kad nuvažiavome jau daugiau nei pusę maršruto – 2500 km. Visas maršrutas, matyt, bus šiek tiek trumpesnis nei 5 000 km. U=strigti nebus kur, tiesa, girdėjome, kad Danijoje muitininkai ėmė tikrinti sieną kertančius automobilius ir dėl to susidaro eilės, tad bus proga realiai įsitikinti, ar tai tiesa.

Nuvažiuotas atstumas iki liepos 7 d., 17 val. (Duomenis pateikia Altas)
Nuvažiuotas atstumas iki liepos 7 d., 17 val. (Duomenis pateikia Altas)
© Organizatorių archyvas

Kelias per Švediją pakankamai nuobodus, gamta irgi neįspūdinga. Norint kad kelionė būtų įdomesnė, reiktų prisigalvoti pramogų, pavyzdžiui sukti į paplūdimį. Tačiau mes juk čia ne to važiuojame. O per Švediją važiuojame šiek tiek greičiau nei planavome anksčiau, laikomės maždaug 110-120 km/val. greičio, jei leidžia taisyklės, bet važiuojant šiuo keliu kur dabar esame, kitaip neįmanoma, automobilių srautas tokiu greičiu juda.

Automobilio informacinis kompiuteris rodo, kad vidutinės degalų sąnaudos yra šiek tiek didesnės nei buvome užsibrėžę. Vis dėlto važiuojame realiu režimu, oro kondicionieriaus neišjungėme ir nieko specialiai nedarome, tiesiog važiuojame ramiai.

Tiesa, vienas įdomus pastebėjimas dėl Švedijos Kelių eismo taisyklių: šalyje gyvenantis Audriaus draugas minėjo, kad čia galima vairuojant kalbėti mobiliuoju telefonu.

Susidaro įspūdis, kad penktadienis Švedijoje bus nedarbo diena. Kas trečia mašina – kemperis arba automobilis su baidarėm ar dviračiais. Visi kažkur važiuoja tarsi atostogauti.

Vakare sustosime pas Audriaus draugą, kuris yra lietuvis ir gyvena Švedijoje. Nuo maršruto nereiks niekur nusukti, tad kodėl gi nestabtelėjus pusvalandžiui?

Iki rytojaus!

Antras keliautojų dienoraščio įrašas (liepos 7 d., 9 val.).

Įvažiavus į Rusiją prasidėjo vietinių kelių „džiaugsmai“. Iki Sankt Peterburgo kelias tikrai prastas ir duobėtas, tad norintiems važiuoti šiuo maršrutu patarimas tik vienas – būkite atsargūs. Į patį Peterburgą nevažiavome, tuo metu mieste būna automobilių spūstys, tad pasinaudojome aplinkkeliu. Tuomet judėjome Vyborgo link. Čia prasidėjo kitokia, labiau „suomiška“ gamta nei atkarpoje nuo Estijos iki Peterburgo. Tikrai buvo į k1 pažiūrėti per langą – ežeriukai, pušynai, akiai mielas vaizdas.

Tada privažiavome sieną. Kaip ir įvažiuojant į Rusiją, taip ir išvažiuojant iš šalies pasitiko milžiniška sunkvežimių eilė. Gerai, kad ir šįkart lengvųjų automobilių nebuvo daug. Pastebėjome, kad ir pasienio darbuotojai čia kultūringesni, o pamatę automobilius su kitų valstybių numeriais net bandė kalbėti angliškai. Tikrai maloniai nustebino, nes pareigūnai elgėsi kaip tikri europiečiai.

Įvažiavus į Suomiją mus pasitiko nuostabi gamta ir prasidėjo vakaras. Tik tas vakaras niekada ir nepasibaigė, nes taip ir nesutemo... Galima būtų galvoti, kad keliauti per baltąsias naktis yra labai gerai, nes esą yra šviesu, tačiau ta šviesa labiau panaši į prieblandą. Toks reiškinys važiavimo nepalengvina, vairuoti gana sunku, automobilio žibintai naudos neduoda, o už lango irgi trūksta šviesos. Matėme labai daug kelio ženklų, įspėjančių saugotis briedžių, tačiau jų matėme tik du ir jie jokio pavojaus nekėlė. Taigi šią atkarpą įveikėme sėkmingai.

Nuvažiuotas atstumas iki liepos 7 d., 9 val. (Duomenis pateikia Altas)
Nuvažiuotas atstumas iki liepos 7 d., 9 val. (Duomenis pateikia Altas)
© Organizatorių archyvas

Kol kas nuovargio nėra, važiuojame pasikeisdami. Miegoti važiuojančioje mašinoje sunkoka, labiau tai yra snūduriavimas. Esame netoli Lulėjo, čia važiuoti gana keista. Kelias tiesiog idealus, tačiau gyvenviečių beveik nėra, net ir degalinių yra labai nedaug. Visgi vieną degalinę pavyko rasti, čia papusryčiavome, ji niekuo nesiskiria nuo tokių, kokios yra ir Lietuvoje. Čia ir dešrelės, ir kavos aparatai tokie pat.

Nuo kelionės pradžios jau esame nuvažiavę daugiau nei 1900 km, per šį laikotarpį du kartus pylėme degalų po maždaug 35-36 litrus, bet tikrai nevažiavome iki paskutinių lašų. Važiuodami fiksuojame degalų kainas šalyse, pavyzdžiui Rusijoje litras dyzelino kainavo 2,5 Lt, Suomijoje – 4,5 Lt, o Švedijoje – 5,2 Lt.

Linkėjimai skaitytojams, daugiau žinių iš kelionės laukite vakarop!

Pirmasis keliautojų dienoraščio įrašas (liepos 6 d., 15 val.).

Kelionės pradžia – be didelių nuotykių. Kadangi šiandien lietuviai švenčia ir ilsisi, Latvijoje ir Estijoje eismas intensyvesnis. Iš Lietuvos išvykome lietui lyjant ir stipriam vėjui pučiant, o važiuojant prastu oru padidėjo ir degalų sąnaudos. Tačiau viskas pasikeitė Latvijoje ir Estijoje, kur oras visai kitoks – saulė šviečia ir jokio debesėlio, apie lietų net neverta kalbėti.

Nuvažiuotas atstumas iki liepos 6 d., 15 val. (Duomenis pateikia Altas)
Nuvažiuotas atstumas iki liepos 6 d., 15 val. (Duomenis pateikia Altas)
© Organizatorių archyvas

Prie sienos su Rusija pasitiko 6,5 km ilgio vilkikų eilė. Laimei, lengvųjų automobilių eilė – tik 8 mašinos. Vis tik įdomi čia tvarka – reikia užsukti į vieną kioskelį, paskui į kitą, viename susimokėjome 2 eurus, tik neaišku už ką...

Pasienyje užtrukome apie 1,5 valandos. Reikėjo užpildyti keletą dokumentų, bet viskas gana greit praėjo. Suprantantiems rusiškai nekyla jokių problemų, tačiau matėme motociklais keliaujančius vokiečius, kuriems teko po kelis kartus iš naujo pildyti tuos pačius dokumentus. Pagalbos iš pasieniečių sulaukti sunku, štai olandai laukė galvodami, kad kažkas prie jų turi prieiti, bet taip ir nesulaukė.

Iki Sankt Peterburgo liko apie 100 km. Iki vakaro tikimės jau būti Suomijoje. Laukite žinių!

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rusijos policijai – netikėtas „Kalašnikov“ produktas (11)

Koncernas „ Kalašnikov “ pristato naują savo produktą – „Iž“ modeliu paremtą elektrinį...

Užpatentuota nanotechnologija, leidžianti įtrūkimams kelio dangoje užsitraukti patiems (3)

Panašu, kad kelio duobės jau netolimoje ateityje gali likti tik slogus prisiminimas, tvirtina...

Neįmanoma taps įmanoma – elektriniai sunkvežimiai jau greitai važinės dideliais atstumais (37)

Elektromobilius jau galima nustoti vadinti ateitimi – jie jau čia, veikia puikiai ir esmines bėdas...

Kaip kuriamas ateities automobilis: „Audi“ parodė eksperimentą (2)

Ateityje automobiliai patys važinės po miestus, vairuotojas taps keleiviu ir važiuodamas galės...

Sukurtas pirmasis pasaulyje biologiškai suyrantis automobilis (11)

Biologiškai suyrančios medžiagos pramonėje yra naudojamos vis dažniau. Visgi, nors gamintojai...

Top naujienos

Teroristinis išpuolis Barselonoje: mažiausiai 13 žuvo sunkvežimiui įsirėžus į minią, praneša apie įkaitų dramą nuolat pildoma (211)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

V. Adamkus: mes buvome matomi, o dabar tos lyderystės nebejaučiu (101)

Tarpusavio ginčai, smulkių, nereikšmingų skirtumų pabrėžimas, vienybės ir lyderystės stoka....

Siūbuojantis Vilniaus tiltas įvarė siaubo: manė, kad jis sugrius (23)

Vingio parko tiltas ne juokais išgąsdino žmones, kai po didžiulio Robbie Williamso koncerto...

Vilniaus centre ant vejos nakvoja nuo sekmadienio: užsienio darbininkai pateko į nepavydėtiną padėtį (107)

Jau kelias dienas vilniečiai parkelyje prie Prancūzijos ambasados atkreipė į neįprastą...

R. Karbauskis nusitaikė į draudimą išlaidauti: dėl to išvažiuoja dešimtys tūkstančių (307)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis krizės metu priimtus...

Kelionė po Lenkijos pilis, kuriose buvo rezgami planai prieš Lietuvos kunigaikščius (2)

Kas gali būtų romantiškiau už pilis ? Ir kas gali būti įdomiau už kryžiuočių pilis? Pilis,...

Amerikiečių gydytojai: Kim Jong Uno elgesys rodo jo ligą (27)

Amerikiečių gydytojai, remdamiesi Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong Uno elgesio analize,...

Prezidentas V. Adamkus įveikė vėžį

Netrukus 91 metų sulauksiantis prezidentas Valdas Adamkus įveikė vėžį, sako medikai.

Dviejų vaikų mama mirė dėl to, kad laikėsi jai netikusios dietos (4)

Liepos 19 d. savo namuose Mandūroje, Vakarų Australijoje, buvo rasta be sąmonės parkritusi...

Kauno oro uosto direktorius: liūdime (96)

Po mėnesį trukusių rekonstrukcijos darbų atsidarius Vilniaus oro uostui, Kauno oro uosto...