N40 vyrų autoklubo desantas čia atvažiavęs atiduoti tradicinės duoklės gamtai (kaip bežiūrėsi – ralio technika niekaip nepadeda gintis nuo globalinio atšilimo ir saugoti baltuosius lokius), iš pažiūros nekaltai atrodančioje pamiškėje rado tiek visokio „brudo“ (čia kitoks žodis, teršalų kiekiui ir bjaurumui nupasakoti net ir netinka), kad jis netilpo į didžiulio sunkvežimio kėbulą.

Klubo vyrai guodėsi tik tuo, kad automobilininkų paliktų šiukšlių čia buvo nepalyginamai mažiau, nei neatsakingų, statybininkais arba šiaip, labai protingais ir taupiais verslininkais save laikančių, asmenų veiklos pėdsakų. Sąlyginai nedideliame plote buvo rasta viso labo kokie 40–50 vienetų „sudrožtų“ padangų ir vieno automobilio salono likučiai.

Visas likęs šiukšlių kalno turinys: gipso kartono plokščių atraižos, keraminių plytelių (beje, labai brangių) liekanos, izoliacinės medžiagos, tuščios plastikinės pakuotės, nesuskaičiuojamas kiekis „bambalių“ nuo stipraus alaus, degtinės butelių duženos, maisto atliekos ir t.t. Dalis šio šlamšto pamiškėje buvo išgulėję jau keletą metų, todėl apaugę samanomis ir užsimaskavę krūmokšniais. Nurinkus vieną šiukšlių sluoksnį, akis pradėdavo badyti esantis giliau ir taip pasaka be galo.

Atlikdami švaros misiją vyrų autoklubo nariai nejučiomis iškėlė retorinį klausimą- kas gi teršia daugiau: benzingalviai, ar piliečiai, kurių šiukšlės šiuo metu renkamos iš pamiškės. Žinoma, į šį klausimą tikslų atsakymą galėtų pateikti tik mokslininkai, tačiau sunkiai tikėtina, kad metus važinėjant automobiliu gamtai padaryta žala gali būti tokia pat, kaip švaros akcijos metu surinktas teršalų kiekis – apie 6 tonos.

N40 vyrų autoklubo nariams „darbo vietą“ parodžiusi Daniliškių – Jaunystės kvartalo seniūnaitė Donata Česūnaitė Lukašenkovienė pamačiusi, kaip greitai sunkvežimio krovinių skyriuje auga šiukšlių maišų „karūna“, stovėjo netekusi žado. Anot jos, nurodydama pamiškę, ji suprato, kad šiukšlių ten yra, bet tokio kiekio kokį iškuopė N40 vyrų autoklubo nariai – net nesapnavo.

Tačiau, tiek seniūnaitė tiek ir vyrų autoklubo atstovai bendrai sutarė, kad pagrindinė užduotis – gamtos, benzingalvių, vietos gyventojų bendruomenės ir Vilniaus miesto savivaldybės simbiozė – buvo pasiekta ir tai turi tapti teigiamu pavyzdžiu visoms kitoms bendruomenėms ar savivaldybėms, kurių teritorijose veikia benzingalvių klubai.