Technikos ekspertai pažymi, kad įvertinus mūsų automobilių parką ir jų taršą, net ir su suklastotais taršos duomenimis „Volkswagen“ automobiliai aplinką teršia daug mažiau, nei į aplinką išmeta šiuo metu Lietuvos keliais važinėjančios senos mašinos.

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje registruota beveik 13 tūkst. dyzelinių „Volkswagen“ automobilių, kurių išmetimo sistemos gali klastoti taršos duomenis. Pusė iš jų – Lietuvoje. Taip pat skaičiuojama per tūkstantį „Audi“ markės automobilių su tokiais „Volkswagen“ varikliais.

Vokietijos koncernas atstovus Lietuvoje informavo, kad nepaisant taršos duomenų, transporto priemonės techniškai saugios ir tinkamos eksploatuoti.

Lietuvos institucijos taip pat tiria galimą „Volkswagen“ žalą aplinkai. Tyrimo išvadų tikimasi spalio antrojoje pusėje. Tačiau ir be jų, aplinkos ministras mano, kad žala aplinkai bus minimali.

„Kompiuteris meluoja apie azoto oksidus, apie anglies dvideginį, o tie dūmijimai, kietosios dalelės, ką išmeta dyzeliai į aplinką, neviršija mūsų aplinkosauginių reikalavimų. Tai toje vietoje, aišku, reiktų palaukti galutinių tyrimo rezultatų, bet nei žalos gamtai, nei žmonių sveikatai mes šituo atveju nebūsime patyrę, tik vartotojai bus likę apgauti“, – aiškina aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Gedimino technikos universiteto specialistai taip pat abejoja, ar galbūt taršūs „Volkswagen“ automobilių varikliai padarė žalos gamtai. Esą, įvertinus Lietuvos automobilių parką, kurio vidutinis amžius – apie 14–15 metų, naujųjų „Volkswagen“ tarša, net ir įvertinus suklastotus duomenis, nebus didesnė, nei mašinų, pagamintų prieš kelis dešimtmečius.

Kaip bus sprendžiamos „Volkswagen“ dyzelinių variklių išmetimo sistemų problemos, pasak Rygoje esančio „Volkswagen“ atstovo Baltijos šalyse, turėtų paaiškėti galbūt trečiadienį, kai koncernas su mokslininkais pateiks problemos sprendimo būdus.