Lietuvoje viešųjų pirkimų sistema gyvuoja tik šiek tiek daugiau nei 15 metų. Nors šioje srityje dirbantys pareigūnai dievagojasi svariai prisidedantys prie to, kad su valstybės vardu leidžiamais pinigais būtų elgiamasi maksimaliai racionaliai, sėkmės istorijų nėra tiek daug, kiek norėtųsi, rašoma Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) pranešime.
© Gamintojo nuotr.

Tiksliau, skandalai, susiję su bandymais formalizuoti abejotino skaidrumo sandorius, kur kas labiau pastebimi. Vienas paskutiniųjų pavyzdžių – sostinės savivaldybės inicijuotas projektas „Vilnius veža“. Kvietimas pateikti pasiūlymus dėl 100 automobilių veiklos nuomos taip suerzino autoverslo bendruomenę, kad ji (galų gale) pati pasisiūlė parengti tokio tipo viešųjų pirkimų sąlygas ir liautis imituoti sąžiningą konkurenciją. Bet apie viską iš eilės.

Kiekvienais metais Lietuvoje vidutiniškai parduodama po 10-15 tūkst. naujų automobilių, reikšminga šio kiekio dalis įsigyjama skelbiant viešųjų pirkimų konkursus. Tai pakankamai solidus kiekis, konvertuotas į pinigus peržengiantis šešių nulių zoną. Drauge – didelis stimulas verslo žmonėms laimėti vieną ar kitą konkursą ir gauti garantuotą „pliusą“. Kaip tik dėl šitos priežasties didžiąją dalį bandymų atnaujinti biudžetinių įstaigų bei organizacijų transporto parką lydi ginčai ir konfliktai. Tradiciškai net ir maksimaliai kruopščiai rengiant konkurso sąlygas, dėliojant techninius reikalavimus bei vertinimo kriterijus, nugalėtojų paskelbimo dieną paprastai viskas paskęsta įtarimų liūne, esą laimėta nesąžiningai, o pasirinkimo būta neracionalaus.

Pats šviežiausias pavyzdys – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sukurtos VšĮ „Vilnius veža“ užmojis sudaryti 100 taksi automobilių veiklos nuomos sutartį. Vos tik paskelbus viešojo konkurso sąlygas Lietuvos autoverslininkų asociacijai (LAA) priklausančių įmonių vadovai dosniai pažėrė šiam projektui kritikos. Jų manymu, perkančiosios organizacijos paskelbti dokumentai ne tik neatitinka svarbiausių viešųjų pirkimo įstatymo principų, bet ir įkūnija daugelį lig šiol vykusių konkursų ydų.

Vienas pirmųjų autoverslininkų dėmesį patraukusių dalykų, pirkimo objekto įvardijimas. Konkurso sąlygose kalbama apie „vidutinių vienatūrių automobilių“ pirkimą, tačiau tokios sąvokos nėra jokiuose oficialiuose dokumentuose, kuriuose kalbama apie mašinų atitiktį ir klasifikavimą. Asociacijos prezidento Petro Ignoto manymu, naudoti „virtuvinę“ leksiką oficialiuose dokumentuose negalima, nes taip iškraipomos sąvokos ir atveriamos galimybės subjektyviai spręsti, kokie automobiliai priskiriami „vidutinių vienatūrių“ klasei, o kurie ne.

„Tikėtina, kad šiuo atveju turima galvoje M1 klasės modeliai su AF (daugiatikslis automobilis – universalioji transporto priemonė) arba AC (universalas) tipo kėbulu. Tačiau susigundžius vartoti „virtuvines“ sąvokas kyla dvi problemos. Pirmiausia, gali būti klaidinami potencialūs konkurso dalyviai. Antra – kyla abejonių dėl konkurso sąlygas kūrusių žmonių kompetencijos. Deja, šiuo atveju tenka konstatuoti, kad „Vilnius veža“ žmonės stipriai painiojasi gana elementariuose dalykuose. Tarkim techninių reikalavimų automobiliams sąraše nurodoma, esą „išmetamas anglies dioksidas (CO2) pagal 80/1268/EEB direktyvos reikalavimus – ne daugiau 130 g/km“. Tačiau tiesa ta, kad minėtas teisės aktas kalba apie ne apie CO2 emisiją, o apie degalų sąnaudų apskaičiavimo metodiką, kai automobilis važiuoja 90 km/val. ir 120 km/val greičiais. T. y. nurodomas parametras grindžiamas visiškai nesusijusiu teisės aktu. Tas pats liečia ir reikalavimą, kad pristatomi automobiliai atitiktų „Euro5“. Visų pirma, visi į rinką pristatomi nauji automobiliai privalo atitikti šio standarto reikalavimus. „Euro5“ nereglamentuoja CO2 išmetimo normų – šiuo apibrėžiama tik kietųjų dalelių, anglies monoksido, azoto oksidų ir angliavandenilių emisiją“, – pastebėjo LAA prezidentas P. Ignotas.

Šios asociacijos generalinis direktorius Mindaugas Beišys atkreipė dėmesį į dar vieną svarbią detalę, nurodomą viešojo pirkimo konkurso dokumentuose. Čia fiksuojama, kad automobilio ratų bazė (atstumas tarp ašių) negali būti mažesnė nei 2650 mm.

„Šį reikalavimą viešame laiške, išspausdintame viename dienraščių „Vilnius veža“ direktorius Rolandas Statulevičius paaiškino siekiais palengvinti judėjimo negalią turinčių gyvenimą. Teigiama, kad po konsultacijų su šios socialinės grupės žmones vienijančios sąjungos atstovais, nutarta numatyti didesnį nei įprasta atstumą tarp ašių, kuris užtikrintų didesnę erdvę salone ir bagažinėje. LAA manymu, toks aiškinimas yra akių dūmimas ir spekuliacijos skaudžiais dalykais, nes atstumas tarp automobilio ašių iš esmės neįtakoja mašinos eksploatavimo funkcionalumo ir, juo labiau, tinkamumo neįgaliųjų poreikiams. Tam reikia specialių automobilio modifikacijų, turinčių tam tikros konstrukcijos sėdynes, rampas ar bent jau kreipiamąsias, padedančias į saloną įvažiuoti su neįgaliojo vežimėliu. Tokius specialiems poreikiams pritaikytus modelius siūlo ko gero visi automobilių gamintojai, tačiau šio konkurso sąlygose nėra nė žodžio apie neįgaliuosius. Tačiau panagrinėjus kokie potencialūs konkurso dalyviai neįveiktų šio barjero, pasirodo, kad vieno gamintojo modeliams trūksta lygiai 2 mm. Ar tai tokiu atstumu mažesnė ratų bazė ką nors iš esmės keičia? Ko gero ne. Tačiau dėl šios priežasties kiti, galimai svarbesni parametrai – kaina, variklio galia, degalų sąnaudos ir pan. – netenka prasmės“, – aiškina M. Beišys. Tiesa, reaguodama į viešą kritiką VšĮ „Vilnius veža“ jau sureagavo į šią pastabą ir š.m. liepos 3 d. pakeitė šią nuostatą sumažindama atstumą tarp ašių 5 mm.

Pasak LAA generalinio direktorius galima tik apgailestauti, kad apie ekonominę vertę tokio pobūdžio konkursuose apskritai niekada nekalbama. Eksploatacijos kaštai, likutinė vertė ir panašūs dalykai dažnai kur kas svarbesni už mažiausią pradinę kainą.

Ir dar vienas svarbus dalykas. Lietuvos autoverslininkų asociacija oficialiai kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) atkreipdama dėmesį tiek į „Vilnius veža“ paskelbto konkurso sąlygų takoskyrą su įstatymais konkrečiai, tiek į perteklinius bei konkurenciją ribojančius reikalavimus „automobilinėse“ varžytuvėse apskritai.

VPT direktorius Žydrūnas Plytnikas į šią iniciatyvą sureagavo, švelniai tariant, valdiškai. Padėkojęs už informaciją pareigūnas pareiškė, kad tikrinti „Vilniaus veža“ viešuosius pirkimus nebuvo numatyta. Taip pat priminė, kad VPT nėra tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus nagrinėjanti institucija, todėl jei Lietuvos autoverslininkų asociacija mano, kad šiuo atveju buvo nesilaikoma įstatymo reikalavimų – turėtų nustatyta tvarka kreiptis į teismą...

Siekdama permainų šioje srityje Lietuvos autoverslininkų asociacijos vadovybė kviečia visas suinteresuotas šalis drauge aptarti šias problemas, paieškoti optimalaus sprendimo bei sukurti tipinius reikalavimus automobilių įsigijimui viešųjų pirkimų konkurso būdu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Po atakų Ispanijoje – padidintas dėmesys saugumui „Velomaratone“ (3)

Po kruvinų teroro išpuolių Ispanijoje policija ir organizatoriai ėmėsi specialių priemonių, kad...

BMW atskleidė įspūdingą modelį (35)

Jau kitais metais Vokietijos automobilių koncernas BMW turėtų į gatves sugrąžinti rodsterį...

Kinų gamintojai žengia į Europą su nauju prekės ženklu – kompaktiniu visureigiu (10)

Kaip jau žinoma, „Geely“ nupirkta „Volvo“ kompanija stipri, kaip niekada anksčiau. Kalbama,...

Įtampa Vokietijoje auga: prieš rinkimus – spaudimas automobilių gamintojams (12)

Vokietijos pastangos atsitiesti po vadinamojo „dyzelgeito“ skandalo gali labai greitai virsti...

„Škoda“ jau 2020 metais pristatys elektrinį miesto visureigį (6)

„ Volkswagen Group “ jau kurį laiką deda didžiules pastangas, norėdama nuo greičiau rinkai...

Top naujienos

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (71)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (19)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Atakas Ispanijoje įvykdžiusi kuopelė „neutralizuota“, aptikti šiurpą keliantys radiniai (229)

Kuopelė, kuri panaudodama automobilius įvykdė atakas Barselonoje ir Kambrilse, buvo...

Pavojinga misija: sugalvojo būdą, kaip siųsti tiesą į Šiaurės Korėją (5)

Šiaurės Korėjos pasienyje apsilankiusi Čekijos televizija nufilmavo Pietų Korėjos aktyvistą,...

Savame bute jaučiasi kaimynų įkaitu (14)

Nuo lubų besisunkiantis vanduo, kibirkščiuojantys laidai ir nuolatinė drėgmė jau tapo...

Užsiminė apie galimybę padėti mažiau uždirbantiems, dėl kurios iečių nelaužo jokia partija (76)

Politikai turėtų peštis ne dėl Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, o galvoti apie...

Būtina aplankyti bent kartą gyvenime: šie paplūdimiai garsėja visoje Europoje (7)

Keisčiausių formų uolos ir paslaptingos grotos, tarp jų įsispraudę paplūdimiai su Atlanto...

Gyvai / Europos jaunių merginų rankinio čempionato finalas: Lietuva - Portugalija

Europos jaunių merginų rankinio čempionato finalas: Lietuva - Portugalija.

Beprasmė tragedija: pasaulio čempionas Rusijoje pateko į mirtinas muštynes (181)

Rusijos sporto bendruomenė sukrėsta: nuo patirtų sunkių galvos traumų Anapilin iškeliavo...

Atsibodo valdžios diskriminacija – renka parašus (14)

Šiemet įsigaliojęs naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas jau kurį laiką neramino...