Lietuva – viena iš, regis, keturių Europos Sąjungos (ES) valstybių, kurios neturi jokiais parametrais paremtų automobilio mokesčių. Labai tikėtina, kad tokia padėtis ilgai netruks, nes anksčiau ar vėliau „ratus“ apmokestinti lieps Briuselis. Tačiau kol taip neatsitiko, Lietuva pati gali apsispręsti, kokiais kriterijais remiantis įvesti automobilio mokestį. Žurnalas VALSTYBĖ turi pasiūlymą, kuris padėtų vienu šūviu nušauti du zuikius – apmokestinti ir automobilius, ir prabangą. Tiksliau – prabangius automobilius.
Laisvosios rinkos fundamentalistams nuo šios minties greičiausiai pasidarys bloga. Juk Laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė tvirtina, kad nekilnojamojo turto ir automobilio mokesčiai neturi jokios prasmės, nes surinktomis lėšomis nei biudžeto skylių užkamšysi, nei padėsi sumažinti oro taršą (automobilių atveju). „Žaliasis automobilio mokestis – populistinis mokestis. Be to, taršai mažinti jau įvestas degalų akcizas. Papildomai 100 litų apmokestinus automobilius, aplinka netaps švaresnė. Tai tik valdžios pasipinigavimas“, – teigia R. Vainienė. Gerai, palikime ramybėje visuotinį automobilių apmokestinimą ir pakalbėkime apie prabangius automobilius, kurių Lietuvos keliuose, mūsų maloniai nuostabai, ne tiek ir mažai.
Turtuolių automobilių parko įvairovė
Pinigų turinčiam lietuviui vyrui brangus automobilis reiškia tiek pat, kiek grynaveislis kupranugaris arabui ar karvė masajui. Įdomi bendra ypatybė – jų turi būti daug. Todėl iš esmės mažai ką stebina, kad prabangių automobilių turtuoliai turi ne vieną ir tarsi lenktyniauja patys su savimi, ką dar gali pasistatyti garaže. Nors Lietuvoje ir nėra kur nepadoriu greičiu važinėti „Ferrari“, o „Maserati“ ratai lieka po žiemos atsivėrusiose gatvių smegduobėse. Svarbiausia – turėti.
2009 m. Lietuvoje buvo įregistruoti 27 vienetai „BMW X5“ ir 41 vienetas „BMW X6“. „AutoTyrimų“ duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje buvo įregistruoti devyni „Mercedes-Benz“ S klasės automobiliai (bazinė kaina 252,3 tūkst. litų), aštuoni „BMW“ 7 serijos automobiliai (bazinė kaina 280,5 tūkst. litų), šeši „Audi A8“ (bazinė kaina 244,1 tūkst. litų), penki „Lexus LS“ (bazinė kaina 316,5 tūkst. litų) ir trys „Mercedes-Benz“ CL klasės automobiliai (bazinė kaina 438,5 tūkst. litų).
Dar įdomesnė statistika: 2010 m. brangiausi Lietuvoje registruoti modeliai buvo „Rolls-Royce Ghost“ (bazinė kaina be PVM 880 tūkst. litų), „Mercedes-Benz SLS AMG“ (bazinė kaina 656 tūkst. litų), „Bentley Continental Flying Spur“ (bazinė kaina 550 tūkst. litų) ir „Porsche Panamera Turbo“ (bazinė kaina 475 tūkst. litų). Priminti turbūt neverta, nes tai žino kiekvienas vairuotojas, kad galutinė kaina nuo bazinės gali skirtis net labai smarkiai – prabangiame automobilyje gali būti sumontuota pati įmantriausia įranga ir t. t. Be to, Lietuvos keliais važinėja nemažai ir ne mūsų šalyje (pvz., Latvijoje) registruotų prabangių automobilių – nors už juos ir išleidžia šimtus tūkstančių, tačiau PVM mokėti Lietuvoje verslininkai neskuba.
Neoficialiais duomenimis, Lietuvoje šių metų pirmą pusmetį galėjo būti įregistruoti penki šeši automobiliai, kainuojantys daugiau nei pusę milijono litų, ir apie dešimt automobilių, kainuojančių daugiau nei 300 tūkst. litų. O kainuojančiųjų daugiau nei 100 tūkst. litų – pilnos gatvės. Kas važinėjo ir tebevažinėja tokiais ypatingais „ratais“?
Interneto platybėse galima rasti daug naudingos informacijos. Pavyzdžiui, tai, kad automobilį „Maybach 62 S“, kainavusį apie 800 tūkst. litų, turi koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, į tokį pat, tik kainavusį apie 1 mln. litų, 2008 m. persėdo ir „Eikos“ prezidentas Robertas Dargis.
Spaudoje skelbta, kad UAB „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas turi „Bentley Continental GT“, kainavusį apie 600 tūkst. litų, o banko „Snoras“ prezidentas ir vienas savininkų Raimondas Baranauskas – „Bentley Arnage Mulliner LWB“. Bendrovės „Baltic Optical Disc“ vadovas Vidmantas Janulevičius plačiajai visuomenei yra pristatęs „Aston Martin DB7 Vantage“, kainavusį 600 tūkst. litų, o štai „Nesė Group“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Kazys Paulikas dar 2007 m. laikraščiui „Vakarų ekspresas“ gyrėsi, kad jo „Aston Martin V12 Vanquish S“ vertas milijono, nors kainavo apie 900 tūkst. litų.
„Maybach“ automobilį, kainavusį apie 1,2 mln. litų, turėjo ir automobilininkas Stasys Brundza, bet jį vėliau pardavė. S. Brundzos automobilių ūkyje buvo ir „Bentley Continental Flying Spur“, „Aston Martin V8 Vantage“ bei kiti automobiliai.
Turi kuo didžiuotis ir „Ranga Group“ prezidentas Laimutis Pinkevičius: 2008 m. jis įsigijo „Rolls Royce Phantom“ (naujo tokio automobilio kaina – apie 1,9 mln. litų, L. Pinkevičiaus – apie 1,4 mln. litų), tačiau 2010 m. verslininkas jį grąžino Vokietijos bankui. Taip pat buvo užsisakęs kabrioletą „Rolls Royce Drophead“, neoficialiomis žiniomis, turi „Ferrari“, „Bentley Continental GT“ ir 7 serijos „BMW“.
Toliau – desertas. Verslininkas Tautvydas Barštys 2002 m. pirmasis Rytų Europoje įsigijo „Lamborghini Murciélago“, po penkerių metų – „Rolls Royce Phantom“. Kauno meru taip ir netapęs verslininkas Visvaldas Matijošaitis vairuoja „Maserati GT“ ir „Ferrari Testarossa“, pagamintą 1987 m. ir kainavusį apie 170 tūkst. litų. 2010 m. nušalintojo prezidento Rolando Pakso duktė Inga Stumbrienė pasigyrė, kad sūnaus gimimo proga vyras jai padovanojo „Ferrari 599 GTB Fiorano China Limited Edition“. Nors vėliau paaiškėjo, kad tai pokštas, tačiau jis puikiai iliustravo svajonių pobūdį – brangus ir išskirtinis automobilis.
2008 m. į Lietuvą buvo atgabentas Šveicarijoje registruotas „Bugatti Veyron EB 16.4“, vertas 3,85 mln. litų. Buvo kalbama, kad slaptasis pirkėjas automobilį registravo ne Lietuvoje, nes nepanoro mokėti PVM, mat tai automobilio kainą būtų padidinę iki 4,5 mln. litų.
Pagrįstai galiu įtarti, kad ne vienas skaitytojas jau pasipiktino, kodėl solidus ekonomikos žurnalas skaičiuoja svetimus pinigus ir rūpinasi, kur jie išleidžiami. Ogi todėl, kad tai atspindi, kokioje ekonominėje santvarkoje mes gyvename, kokių tikslų siekiame ir kaip toli nueisime, jeigu nuo ubagų lupsime paskutinę skūrą, o turtuolius paliksime be sąžiningų mokesčių.
Prabanga kainuoja
Praėjusiais metais žurnale VALSTYBĖ rašiau, kad nepritariantieji prabangos mokesčiams dažniausiai pasitelkia argumentą, esą pasiturintys žmonės uždirbo savo pinigus, už juos sumokėjo mokesčius ir dabar gali juos leisti, kur tik nori. O manantieji kitaip yra arba kvailiai, arba komunistai. Tačiau posovietinio palikimo ekonomistai ignoruoja pagrindinį prabangos mokesčio tikslą – riboti „neigiamą“ elgesį, tai yra siekti, kad prieš pirkdamas dar vieną jachtą ar prabangų automobilį (beje, pinigai už šias prekes iškeliauja į užsienį) turtingas žmogus pagalvotų, ar nevertėtų geriau tų pinigų palikti įmonėje ir toliau plėtoti verslą. Taigi ekonomistams, kurie taip bijo prabangos mokesčio, norime tik priminti, kad šiuo mokesčiu siekiama ne sumažinti aktyviausių visuomenės narių norą užsidirbti, o tik riboti jų norą išlaidauti.
Kaip jau minėjau, ES reta valstybė nėra įsivedusi jokių automobilio mokesčių. Šiuo metu ES šalyse egzistuoja trys pagrindiniai automobilių apmokestinimo būdai: registracijos mokestis, vienkartinis ar metinis automobilio naudotojo mokestis. Kai kuriuose šalyse tenka mokėti du mokesčius (pavyzdžiui, Latvija taiko ir registracijos, ir naudojimo mokestį).
Nuo 2009 m. Vokietijoje įvesta vienoda automobilių apmokestinimo sistema – mokama ir už variklio galingumą, ir už išmetamo anglies dioksido kiekį.
O kaip gyvena danai? Automobilių klausimu, mūsų vairuotojų akimis, jie vargsta. Šioje šalyje už transporto priemonių registravimą atsakinga Mokesčių inspekcija nepraleidžia nė vienos progos. Registruojant automobilį, Danijoje reikia sumokėti specialų mokestį, kuris gali būti didesnis už automobilio kainą net iki trijų kartų (priklauso nuo automobilio „žalumo“, įrangos ir pan.). Paklausite, kodėl danai automobilių neregistruoja užsienyje? Nėra prasmės, nes ir už tokį automobilį reikės sumokėti mokesčius. Be to, su užsienyje registruotu ir deklaruotu automobiliu galima važinėti tik porą savaičių. Policija šios aplinkybės iš akių nepaleidžia.
Taigi, registruojant automobilį Danijoje tenka mokėti mokestį, lygų 105 proc. automobilio vertės. Jeigu automobilis kainuoja daugiau kaip 34 tūkst. Danijos kronų, mokestis sudaro net 180 proc. kainos.
Griežtai situaciją valdo ir Izraelis – šioje šalyje nustatyta 15 automobilių kategorijų pagal transporto priemonių ekologiškumą. Pačios kenksmingiausios transporto priemonės savininkas moka mokestį, lygų 92 proc. kainos, mažiausiai kenksmingos – elektromobilio – tik 10 procentų. Už hibridinius automobilius tenka mokėti 30 proc., na, o vidutiniškai – apie 70 proc. kainos dydžio mokestį.
Bet svarbiausia, kad šioms šalims neatrodo, jog tai beprasmiški mokesčiai, nes žmonės jau moka degalų akcizą ir šiuos mokesčius per sunku administruoti. Nes tai valstybės, suprantančios, kad mokesčiai nėra vien biudžeto surinkimo priemonė. Tai – valstybės ilgalaikių tikslų įgyvendinimo ir ekonomikos struktūros kūrimo priemonė. Bet Lietuvos „Pietų parke“ už panašias mintis tuoj pat būsi išvadintas runkeliu, kuriam neva iš pavydo, kad pats neturi mažo brangaus automobilio, kraujagyslės smilkiniuose iššoka. Todėl turtingiems automobilininkams belieka patarti štai ką: dėl mokesčių pabrangę automobiliai taps sunkiau prieinami išsišokėliams, o tai – jau tiesus kelias tapti išties išskirtiniams.
