Specialistų kirčiai Vyriausybei: automobilių mokestis – ne nuo to galo

Visuomenėje tikrą audrą sukėlė DELFI atskleisti valdžios planai apmokestinti dyzelinius automobilius. Tuos automobilius, kurių Lietuvoje daugiausia – kone du trečdaliai. Ir nors trečiadienį finansų ministras Vilius Šapoka ramino aistras žurnalistams teigdamas, kad diskusijos dėl mokesčių gali vykti tik iš esmės peržiūrėjus visą sistemą, jis patvirtino, kad automobilių apmokestinimo „analizė bus atliekama“.

Specialistai skeptiškai vertina tokius planus ir vardina valdžios klaidas. Pirmiausia, pats visuotinis dyzelių apmokestinimas vadinamas nelogišku. Antra klaida – valdžia nepasiūlė jokios alternatyvos.

Tiesa, specialistai pačią idėją apmokestinti labiausiai aplinką teršiantį transportą sveikina, tačiau teigia, kad šiuo atveju viskas daroma iš kito galo. Valdžia raginama neišradinėti dviračio ir žiūrėti į kitų šalių patirtį.

Dar vienas svarbus dalykas, kad tokį mokestį įvesti bandė ne viena Vyriausybė. Visi bandymai buvo nesėkmingi. DELFI kalbinti specialistai abejoja, ar būtų sėkminga ir ši iniciatyva.

Benzinas prieš dyzeliną

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto, Automobilių transporto katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas paaiškina, kodėl į valdžios taikiklį nepateko benzinas.

„Benzino yra labai paprasta teršalų neutralizavimo sistema. Yra katalizatorius ir viskas puikiai išsivalo iki griežčiausių normų“, – DELFI teigė specialistas.

Su dyzelinu varomais automobiliais situacija yra sudėtingesnė.

„Čia jau yra daug įvairiausių įrenginių: ir kietųjų dalelių filtras, ir katalizatoriai, ir specialus katalizatorius, kuriam reikia „Ad Blue“ skysčio. Kitas dalykas, kad vis tiek kietosios dalelės lieka. Lieka suodžiai, kurių nesugaudo kietųjų dalelių filtrai, jie patenka į aplinką ir labiausiai kenkia. Tos mažosios dalelės labiausiai ir kenkia žmogaus organizmui“, – sako S. Pukalskas.

Specialistas sutinka, kad labiau gamtą teršiantys automobiliai turi būti apmokestinti.

„Principas turėtų būti toks, bet kaip tai sudėlioti? Daugelyje šalių apmokestinama pagal CO2 išmetalų kiekį. Tiek vieni, tiek kiti automobiliai taip apmokestinami. O pagal degalų rūšį? Galima ir taip, tačiau reikia žiūrėti kitų šalių patirtį. Nemanau, kad reiktų matuoti teršalus atliekant techninę apžiūrą, nes ten taip tiksliai nenustatoma. Tiesiog kiekvienas gamintojas sertifikuodamas naują modelį turi patikrinti laboratorijose, kurios duoda rodiklius“, – teigia VGTU mokslininkas.

Naujus automobilius gamintojai tikrina laboratorijose, o ką daryti su senesniais, kurie dominuoja Lietuvos transporto priemonių parke, kurio vidutinis amžius, anot statistikos duomenų, siekia beveik 15 metų?

„Gal galėtų būti mokestis priklausomai nuo automobilio amžiaus, CO2 išmetamo kiekio, nuo degalų rūšies, nuo automobilio dydžio, svorio. Yra daug niuansų“, – mokesčio kompleksiškumą atskleidžia S. Pukalskas.

Akivaizdu, kad labiausiai aplinką teršia seniausi automobiliai. Ne paslaptis, kad seną automobilį perka žmonės, kurie brangesniam naujesniam tiesiog neturi pinigų. Todėl mokestis pagal taršumo kriterijų visų pirma ir kristų būtent ant mažiausias pajamas gaunančiųjų pečių.

„Bet mes turime kažką daryti su mūsų (automobilių) parku. Juk matome, koks yra mūsų parkas. Savaime viskas labai sunkiai keičiasi ir reikia imtis kažkokių priemonių. Aš nesakau, kad mokestis turėtų būtent toks ir tuoj pat visi atsisakome dyzelinių ir senų automobilių. Tikrai ne. Su tuo mokesčiu mes galėtume ir turėtume skatinti kitus automobilius.

Vienur pridedame, bet kitur atimame, kad ekologiški automobiliai atpigtų. Gal tai reikėtų daryti per PVM mokestį ar lengvatas, dotacijas, kad ekologiški automobiliai būtų patrauklesni. Aišku, jeigu mes uždėsime mokestį, kuris nueis į biudžetą ir pasiklys bendrame lovyje – tai bus blogiausia. Tada tokio mokesčio apskritai nereikėtų. Mokestis turi būti naudojamas būtent kilniems tikslams – ekologiškesnių automobilių skatinimui. Tada viskas bus gerai“, – įsitikinęs S. Pukalskas.

Nepasiūlė alternatyvos

Banko „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis pastebi, kad pati žinia apie galimą naują mokestį buvo pateikta labai neprofesionaliai.

„Aš manau, kad pati komunikacija, jog bus apmokestinti dyzeliniai automobiliai, yra ydinga žinant, kad tai yra populiariausia degalų rūšis Lietuvoje ir kad tokius automobilius vairuoja tie asmenys, kurie daug važiuoja ir tikisi sutaupyti. Pati idėja apmokestinti labiau teršiančius automobilius nėra bloga, bet ją reikėjo kitaip supakuoti ir kitaip parduoti. Pavyzdžiui, numatant, kad bus apmokestinamas išmetamas anglies dvideginis (CO2) ir azoto oksidai (NOx), kurie būdingi būtent dyzeliniams varikliams. Taip būtų kur kas lengviau komunikuoti“, – DELFI teigė N. Mačiulis.

Ekonomistas mato ir dar vieną klaidą.

„Kitas svarbus žingsnis siūlant automobilio mokestį – pasiūlyti, ką už tai visuomenė gaus. Lengviausia parduoti automobilio mokestį pasakant, kad bus sumažintas pajamų apmokestinimas. Tai yra tie, kas gauna oficialias pajamas, mokės mažesnius mokesčius. Ir, aišku, tada žmogus turės alternatyvą: pasirinkti automobilį ar viešajį transportą“, – sako N. Mačiulis.

Specialistas pastebi, kad tai jau ne pirmas bandymas apmkestinti automobilius.

„Lietuvoje yra labai sudėtinga parduoti ir pasiūlyti automobilio mokestį. Tą jau turėjo suvokti visos politinės jėgos ir visos Vyriausybės, nes visi bandymai iki šiol žlugdavo greitai. Vienintelis būdas judėti su tokiu mokesčiu į priekį yra labai aiškus alternatyvos pasiūlymas: ką Lietuvos gyventojai gautų. Aš manau, kad svarbiausia būtų pasiūlyti mažesnius pajamų mokesčius“, – įsitikinęs N. Mačiulis.

Jo teigimu, tik pasiūlius alternatyvą automobilio mokestis taptų realus. Tačiau to nėra.

„Įvesti naują mokestį Lietuvoje yra sudėtinga, o automobilio mokesčiai apskritai yra labai nepopuliarūs. Tik siūlant kitų mokesčių lengvatas galima pasakyti, kad mes nesukuriame naują mokestį, bet perkeliame mokestinę naštą nuo pajamų prie turto. Šiuo atveju prie automobilių.

Praktiškai visose ES valstybėse, išskyrus dvi, automobiliai yra apmokestinti. Apmokestinama principu priklausomai nuo automobilio vertės, arba nuo išmetamų atmosferą teršiančių dujų, arba nuo automobilio variklio galingumo. Manau, kad nereikėtų eksperimentuoti, o pasinaudoti kitų šalių praktika. Jei pagrindinis kriterijus yra atmosferos tarša, tai ir remtis tuo kriterijumi“, – sako N. Mačiulis.

Žeria kritiką

Negrabiai pasiūlytam mokesčiui kritiką žėrė ir kiti žinomi ekonomistai.

„Geriausias būdas sumažinti automobilių taršą Lietuvoje yra ne automobilių mokestis, o automobilių parko atnaujinimas (Lietuvoje jis yra pats seniausias visoje ES), o geriausias būdas atnaujinti automobilių parką yra gyventojų pajamų didinimas, o geriausias gyventojų pajamų didinimo būdas yra ne didesnis, o mažesnis gyventojų apmokestinimas. Ar čia tiesiog slypi noras užkrauti gyventojus papildomais mokesčiais idant padidinti „perskirstymą per biudžetą“ (tik neaišku kam ir iš ko?)“, – socialiniame tinkle stebėjosi vyriausiasis banko „Nordea“ ekonomistas Baltijos šalyse Žygimantas Mauricas.

„Dyzelinių automobilių apmokestinimas – dar įdomesnis dalykas. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje atidžiai žvalgomasi, kur potencialių mokesčių mokėtojų priauga daugiausiai, o tada įvairiais motyvais jiems uždedamas pagalvės mokestis. Taip, daugelis žmonių šiandien važinėja dyzeliniais automobiliais, tačiau nesuprantu, kodėl jie a priori laikomi taršiausiais? Juk viskas priklauso nuo automobilio gamybos metų, markės ir modelio!

Civilizuotame pasaulyje egzistuoja normalus taršos matavimo rodiklis – CO2 emisija ir jis subendravardiklina visas transporto priemones – dyzelines, benzinines ir arkliu traukiamas. Bet ne – mums reikia apmokestinti transporto rūšį! Ok, tuomet siūlau papildomai apmokestinti keturdurius automobilius, kadangi jų uždarinėjimas dažniau sukelia triukšmą (garsinė tarša, taip sakant) nei dviduriuose automobiliuose“, – feisbuke kritiką liejo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.