Atsakydamas į DELFI skaitytojų klausimus, svečias teigė, kad daugumoje šalių automobilių mokestis diferencijuojamas pagal taršą, tačiau iš esmės tai yra mokestis, skatinantis važinėti naujesniu, ekonomiškesniu ir saugesniu automobiliu.
„Tokio mokesčio mes neturime, nors, girdint komentarus, mano paties nuomonė būtų tokia: kiekvienas sutiktų mokėti maždaug 20 Lt per mėnesį, o tai atitinka 4 su trupučiu litrų kuro, jei surinktos lėšos keliautų išimtinai kelių kokybės ir jų saugumo, tuo pačiu ir mūsų saugumo gerinimui. Deja, mano pastangos, kad lėšos už baudas, taip pat už kelių mokestį, jei jis bus įvestas, būtų skiriamos tiems dalykams, nėra rezultatyvios. Kas iš to, jei pinigai pateks į biudžetą, kuris pas mus labiau panašus į kiaurą maišą, iš kurio išbyra jau ne milijonai, o milijardai nežinia kur“, – dėstė S. Brundza.
Jo teigimu, Lietuvos kelių būklė gana vidutiniška, akivaizdu, kad trūksta finansavimo ir daugelio ne magistralinių kelių būklė galėtų būti geresnė. „Taip pat kaip prastą reikėtų apibūdinti didžiųjų Lietuvos miestų gatvių būklę, kur automobilių srautai tikrai labai intensyvūs“, – pabrėžė DELFI konferencijos svečias, kuris yra susisiekimo ministerijos visuomeninis konsultantas saugaus eismo klausimais.
Paklaustas, ar magistralėje Kaunas-Klaipėda būtų galima padidinti leistiną greitį iki 150 km/val., S. Brundza atsakė: „130 km/val. apribojimas taip pat yra Prancūzijoje, daugumoje kitų Europos Sąjungos šalių yra 120 km/val. apribojimas. Mano galva, 130 km/val. – pakankamas greitis atsižvelgiant į tai, kad dauguma mūsų važinėja tikrai senais automobiliais, senesniais nei 15 metų, kurių konstrukcija žymiai pavojingesnė.
130 km/val. greitis mūsų autostradose realus, pravažiuojančių automobilių greičio matavimai, kuriuos atlieka kelių direkcija, rodo, kad važiuojančių greičiau nei 130 km/val. tikrai nėra daug. Matyt, žmonės atsižvelgia į savo ir automobilio galimybes“.
Apžiūrėti kolekcininko automobilius galės visi norintys
DELFI konferencijoje S. Brundza sulaukė daug klausimų apie savo automobilių kolekciją. Pašnekovas pasakojo, kad vieną pagrindinių kolekcijos dalių sudaro „Cadillac“ automobiliai. Jis atskleidė, kad po poros savaičių „Vilniaus vartų“ komplekse bus atidaryta lankymui pastovi antikvarinių automobilių ekspozicija.
„Kadangi vietos ten nėra daug, iš pradžių bus galima susipažinti su šimtamete amerikietiškų automobilių pramonės raida, kurią atskleidžia „Cadillac“ automobiliai. Seniausias šioje kolekcijoje – 1904 m. gamybos, jauniausias – 1987 m. gamybos automobilis. Iš viso kolekcijoje – 32 automobiliai. Ši ekspozicija bus periodiškai keičiama, kad lankytojams būtų vėl ir vėl įdomu apsilankyti“, – sakė S. Brundza.
Jis paminėjo, kad kolekcijoje turi ir rusiškų, karinių, taip pat sportinių automobilių bei keletą įdomių motociklų.
S. Brundza apgailestavo, kad Lietuvoje nėra tikro automobilių muziejaus.
„Turime daug kolekcionierių, daug antikvarinių automobilių, kurie būtų įdomūs ne tik Lietuvos žmonėms, bet ir mūsų svečiams. Idėja įkurti pastovų muziejų aptarinėjama nuo 2002 m., tuometinis meras Artūras Zuokas turėjo puikų pasiūlymą – muziejų steigti Olandų g. esančio karinio dalinio teritorijoje. Aišku, tam reikėjo gana nemažai pinigų. Sunku pasakyti, kodėl nuspręsta tai daryti Energetikos muziejaus bazėje, prie Mindaugo tilto. Tai kainavo nemažus pinigus, nors vieta tikrai ne pati geriausia – lankytojams nėra kur pastatyti automobilių, o brangiai kainavusi rekonstrukcija baigėsi tuo, kad ten atsirado vietos tik 21 automobiliui. Taigi to negalėtume vadinti automobilių muziejumi“, – kalbėjo S. Brundza.
