Pasak jos atstovo Evaldo Tamariūno, šiemet pastatytos GĮS yra universalios, turi tris skirtingas jungtis. Elektromobilio baterijos čia įkraunamos greičiau negu per pusvalandį. Naudojantis lėtojo įkrovimo stotele procesas gali užtrukti ir 8 valandas. Pasak „Automagistralės“ direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Rinkevičiaus, „žengiame į sveikos eros pradžią ir tikimės, jog pirmas žingsnis bus sėkmingas“.
„Ilgai buvo diskutuojama, kas turėtų būti pirmiau – višta ar kiaušinis? Kitaip tariant, stotelės ar elektromobiliai? Kai kas net teigė, esą kol Lietuvoje nebus pakankamai elektromobilių, nėra jokios prasmės statyti ir įkrovimo stotelių. Tačiau sunku įsivaizduoti, kaip nesant infrastruktūros gali atsirasti elektra varomų mašinų. Dėl to kam nors reikėjo imtis iniciatyvos“, – pabrėžė M. Rinkevičius.
Iki 2020 m. kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda turėtų būti 12, o kelyje Via Baltica – 7 elektromobilių baterijų įkrovimo stotelės.
Elektromobiliai yra „žalia“ ir aplinkai draugiška transporto priemonė. Vidutinio Lietuvoje eksploatuojamo automobilio tarša – apie 200 g CO2/km, o elektromobiliai eksploatavimo vietoje visiškai neišmeta šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Net ir įvertinus elektros energijos gamybos metu sukuriamą taršą, Lietuvoje eksploatuojamas elektromobilis į aplinką išskiria tris kartus mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų – apie 60 g CO2/km, be to, elektra varomų automobilių technologijos yra efektyvesnės, energijos nuostoliai ženkliai mažesni.
Sek svarbiausias automobilių pasaulio naujienas: nuo naujo „Bugatti" modelio iki KET pasikeitimų. Nestabdyk – prisijunk prie DELFI Auto draugų „Facebook“!
