UAB „Baltijos realizacijos centras“ („BRC“) direktorius Mindaugas Slovikas DELFI teigė, kad klientų trūkumo pavasario sezono metu įmonė nejautusi.
„Žinokit, nebuvo ji (rinka – DELFI) suprastėjusi nei pavasarį, nei apskritai paskutinius dvejus metus. Ji yra auganti ir, jeigu žiūrėti į statistiką, tai paskutiniai trys mėnesiai vienas už kitą geresni. Lyginant su praėjusiais ar užpraeitais metais, pardavimai augo apie 10-15 proc.“, – sakė M. Slovikas.
„Pavyzdžiui, mūsų pagrindiniai pirkėjai yra kirgizai. Jų tuo laikotarpiu kaip ir buvo, jie niekur nedingo, bet paprasčiausiai nieko nepirko, nes gana didelis lūžis buvo ten. Dabar doleris kaip ir atsigauna. Kirgizams ne daug liko iki Naujųjų metų, kada jie stos į muitų sąjungą su Rusija kartu. Ten bus „išmuitinimo“ problemos, tai jie dabar gana aktyvūs“, – DELFI sakė V. Naujanis ir pridėjo, kad daugėja ir iš vasaros atostogų grįžtančių pardavėjų.
Lietuvių ir užsieniečių skirtumai
Pašnekovai taip pat pastebėjo, kad iš skirtingų valstybių atvykę pirkėjai dažnai turi skirtingų norų ir, pirkdami automobilį, kreipia dėmesį į skirtingus aspektus. M. Slovikas tikino, kad apie 95 proc. jų įmonės klientų sudaro lietuviai. Jie dažniausiai renkasi vokiškus automobilius, kurių vidutinė kaina apie 10 tūkst. eurų, o automobilis skaičiuoja trečius ar ketvirtus metus. Tarp mėgstamiausių modelių vis dar išlieka „Volkswagen Passat“, „Volkswagen Golf“, „Ford Focus“, „Ford Mondeo“.
Iš užsienio atvykusiems pirkėjams svarbūs šiek tiek kiti aspektai. V. Naujanio teigimu, pagrindiniams turgaus pirkėjams – kirgizams – labai svarbu, kada buvo pagamintas automobilis. Svarbūs ne tik metai, bet ir mėnuo, nes į šalį įvežant naujesnį kaip trejų metų ar senesnį kaip penkerių metų automobilį, taikomi didesni muito mokesčiai. Jis atskleidė, kad tai netgi gali turėti labai didelę įtaką automobilio kainai.
„Jeigu automobilis dar neturi tų trejų metų, vadinasi, yra netinkamas Rusijos rinkai. Jis gali būti truputį pigesnis už metais senesnį, kuris tinkamas. Ir atvirkščiai. Jeigu automobiliui jau daugiau nei penkeri metai, pavyzdžiui, penkeri metai ir vienas mėnuo, jo kaina iš karto labai krinta. Vyrauja tokios kainų tendencijos“, – sakė V. Naujanis.
Jis pridūrė, kad kartais į turgų atvykęs lietuvis gali nerasti sau tinkamo automobilio, nes visi pardavėjai stengiasi vežti automobilius, kurie pagal markę, modelį ir metus tinkamesni didžiajai daliai turgaus pirkėjų, t.y. užsieniečiams.
Naudotų automobilių rinkai aktualu ir tai, kad Kirgizija greitai turėtų įstoti į jau minėtą muitų sąjungą. V. Naujanis pasakojo šia tema kalbėjęsis su keliais iš Kirgizijos atvykusiais pirkėjais, kurie tikino nesijaudinantys dėl įstojimo į muitų sąjungą.
„Jie sako: jeigu mums kažkas netinka, mes iš karto darome sukilimą ir po dešimt dienų prezidentas susirenka savo auksą ir bėga. Taip du prezidentai pabėgo paskutiniu metu, tai jie tikisi, kad taip ir bus“, – juokėsi pašnekovas.
Jo teigimu, šiuo metu kirgizai perka labai daug automobilių ir vėliau dar kartą juos perparduoda, nes jų šaliai tokio kiekio transporto priemonių paprasčiausiai nebereikia.
Naujai tvarkai nebuvo pasiruošta
Liepos pirmąją įsigaliojo tvarka, kad naudoto automobilio pirkėjas pirmiausia turi atlikti privalomąją techninę apžiūrą, o tik tada gali registruoti mašiną. Pašnekovai pastebėjo, kad tai įnešė daug painiavos ir sukėlė nepasitenkinimo. Didžiausia to priežastis – prastas pasiruošimas.
„Pats principas, turbūt, yra labai geras. Tik neparuošta nei „Tuvlita“, nei „Regitra“. Mes labai daug automobilių atsivežame iš Vokietijos, tai yra Vokietijoje pagamintos transporto priemonės. Susidūrėme su tokiu kuriozu, kad vos ne kas antro automobilio mes negalime užregistruoti Lietuvoje“, - sakė M. Slovikas.
Tokių pačių nusiskundimų turėjo ir V. Naujanis. Jo teigimu, teko dažnai susidurti su situacija, kai techninę apžiūrą vykdantys darbuotojai tiesiog nesupranta iš kitų šalių atvežtų automobilių techninių pasų.
„Dar atsirado problema, kad kažkokių kodų nėra iš tam tikrų šalių. Tuomet žmonės turėdavo automobilį nuvaryti pas atstovus, pavyzdžiui, jei automobilis „Peugeot“, tai pas „Peugeot“ atstovus Lietuvoje, kad gautų pažymą, patikrintų tuos kodus. Su ta pažyma žmogus grįžta į „Regitrą“ ir tik tada jis gali praeiti techninę apžiūrą. Čia ir laiko, ir pinigų sąnaudos reikalingos, nes ta procedūra kainuoja apie 200 litų“, – pasakojo V. Naujanis.
„Jie yra nepasiruošę. Esmė yra tokia: pavyzdžiui, iš Vokietijos atsivežame automobilį, kuris Vokietijoje važinėjo, turi vokišką techninį pasą, galiojančią techninę apžiūrą, bet Lietuvoje to automobilio neįmanoma užregistruoti, nes Lietuva neturi kažkokios bendros duomenų bazės su Europa ar negali kažko susitikrinti“, – sakė M. Slovikas, pripažinęs, kad pats įstatymas yra geras, bet nėra tinkamai vykdomas dėl netinkamo pasiruošimo.
V.Naujanis pastebėjo ir kitų įstatymo trūkumų. Jis pateikė pavyzdį, kad pirkėjas įsigyja automobilį, atvežtą iš kitos valstybės. Automobilis yra apžiūrimas ir įvertinamas kaip techniškai tvarkingas. Tuomet pirkėjas vyksta į registrų centrą, kad įregistruotų naują transporto priemonę. Tačiau ten paaiškėja, kad to padaryti negalima, nes už jį kitoje valstybėje yra sumokėta draudiminė įmoka. Pašnekovas teigė, kad dažnai, jei pirkėjas žinotų, jog turės papildomų keblumų siekiant užregistruoti automobilį, jis, tikriausiai jo net nepirktų.
Kauno automobilių turgaus vadovas neslėpė manąs, kad tai nėra pagrindinės bėdos. Tačiau pridėjo, kad tai kelia didelį nepasitenkinimą tarp naudotų automobilių pirkėjų ir netgi apsunkina atsakingų įmonių darbą.
Sek svarbiausias automobilių pasaulio naujienas: nuo naujo „Bugatti" modelio iki KET pasikeitimų. Nestabdyk – prisijunk prie DELFI Auto draugų „Facebook“!
