Pernai Lietuvoje daugiausiai įregistruota 2008 m. gamybos automobilių (12,9 proc. visų 2012-aisiais įregistruotų naudotų automobilių), rodo „DataCenter“ ir VĮ „Regitra“ duomenys. O šiuo metu Lietuvos keliais daugiausiai važinėja 1998 m. pagamintų automobilių (beveik 95 tūkst. vnt.)
Populiariausios naudotų automobilių markės pernai buvo „Volkswagen“ (38 100 vnt., 17,6 proc. rinkos), „Opel“ (26 714 vnt., 12,3 proc.), „Audi“ (19 240 vnt., 8,9 proc.), „Toyota“ (16 259 vnt., 7,5 proc.) ir „Renault“ (15 566 vnt., 7,2 proc.).
Nors naudotų automobilių rinka 2012 m. buvo intensyvi, tačiau 2011 m. lygio nepasiekė. Vis dėlto Lietuvos autoverslininkų asociacija (LAA) pažymi, kad tai daro didžiulį spaudimą naujų automobilių rinkai. Skaičiuojant, kiek pernai vienam įregistruotam naujam automobiliui teko naudotų, šis santykis buvo 1:16. 2011 m. buvo užfiksuotas santykis 1:15,4, 2010 m. – 1:19,2, 2009 m. – 1:16,1. Ikikriziniais metais naujų ir naudotų automobilių santykis buvo kur kas geresnis: 2008 m. – 1:7,6, 2007 m. – 1:8,1.
Dar vienas nedžiuginantis kriterijus – naujų automobilių skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų. Prieš dvejus metus pagal automobilių skaičių, tenkantį vienam tūkstančiui gyventojų, su Latvija buvome beveik lygūs (2,7 ir 2,5 naujų automobilių 1 tūkst. gyventojų), bet 2012 m. atsilikimas nuo kaimynų visgi ryškėja (Latvijos – 6,1, Lietuvos – 4,6). O skirtumas nuo Estijos, kur 1 tūkst. gyventojų tenka 15,1 naujų automobilių, dar didesnis – 2011 m. mus lenkė 2,7 karto, o jau 2012 m. atsilikome beveik 3,4 karto. Vertinant apibendrintas Baltijos sesių perspektyvas, LAA prognozuoja, kad Lietuva ir toliau nuo Estijos palengva tols.
2013-aisiais atsigavimo nesitikima
Asmeninės paskirties naujų automobilių rinka Lietuvoje 2012 m. smuko 8,2 proc., lygiai tiek kiek ES rinka bendrai.
„Tai lyg galėtų būti ženklas, kad Lietuvos ekonomika tiek globali bei subrendusi, kad veikia vienodais rodikliais kaip visos didžiosios Europos. Gal ir taip, nes, be abejo, smukimo tendencijai didelę įtaką formuoja Europos ekonomikos ligos, kurios pragmatiškam lietuviui diktuoja elgseną. Tačiau išties lietuvius veikia lūkesčių ekonomika, t.y. gyvenama ne taip kaip realiai yra, o taip kaip įsiteigiama. Tą parodo bandymas daugiamečius automobilių rinkos pokyčius susieti su bendro vidaus produkto pokyčiais, kai 2012 m. BVP augo 3,6 proc., asmeninių automobilių rinka krito 8,2 proc. Tokia disharmonija matoma eilę metų Lietuvoje, taip pat toks vaizdas ne ką skiriasi vertinant Latvijos ir Estijos automobilių rinkas su tų šalių BVP pokyčiais“, – teigė LAA Administracijos vadovas Mindaugas Beišys.
Jo nuomone, tai aiškiai parodo, kad naujų automobilių rinkos pokyčių negalima tiesiogiai arba tiesmukai sieti su makroekonominiais rodikliais, kad naujų automobilių rinka yra ypač susisieta su lūkesčių ekonomika ir psichologiniais motyvais, taip pat šioje rinkoje stebimas švytuoklės efektas: ekonomikai vos atšilus – naujų automobilių registruojama dešimtimis procentų daugiau, lūkesčiams susvyravus – stebimi kritimai dešimtimis procentų.
LAA atstovų teigimu, šie veiksniai nulemia ir tai, kad naujų automobilių rinkos prognozavimas gana sudėtingas ir paremtas automobilių pardavėjų įmonių apklausos apibendrinimu.
LAA šiemet ryškių pokyčių Lietuvos naujų automobilių rinkai neprognozuoja – tikimasi, kad pardavimai augs apie 2 proc. Panašios nuotaikos vyrauja ir kaimyninėse šalyse – latviai prognozuoja, kad jų rinka augs 1,5 proc., estų lūkesčiai yra +6,1 proc.
