Nebenori dyzelinių automobilių – kodėl?

Paryžiaus merė Anne Hidalgo norėtų uždrausti Prancūzijos sostinėje riedėti dyzeliniams automobiliams ir užkirsti kelią jų keliamai oro taršai. O dar visai neseniai dyzeliniai varikliai buvo giriami kaip tausojantys aplinką. Kas nutiko, aiškinasi BBC.

Dyzelinis kuras – pigesnis nei benzinas. Seniau dyzeliniai varikliai keldavo didelį triukšmą ir dusindavo troškiais dūmais, tad vertinti ne itin teigiamai. Ėmus nuogąstauti dėl klimato kaitos, automobilių gamintojai pajuto spaudimą gaminti švariau, tyliau ir dar pigiau dirbančius automobilius. Jie priėmė šį iššūkį.

Pasirūpinta, kad dyzeliniu kuru varomi automobiliai į aplinką išskirtų kuo mažiau kietųjų dalelių – įdiegti dyzelinio kuro suodžių filtrai. Kelios valstybės teigiamai įvertino gamintojų progresą ir ėmė skatinti žmones pirkti būtent tokias mašinas.

Deja, praktika nepasiteisino.

Priešingas rezultatas

Pirmiausia kilo bėdų dėl dyzelinio kuro suodžių filtrų – dalis vairuotojų nusprendė jų atsisakyti, nes neretai jie paprasčiausiai neveikia, kol automobilio variklis kaip reikiant neįkaista. Visų antra, dyzeliniai varikliai vis tiek gamina azoto dioksidą, kuris dirgina kvėpavimo problemų turinčių žmonių plaučius. Dyzeliniai automobiliai azoto dvideginio pagamina net du kartus daugiau nei naudojantys benziną.

Dabar, norėdami nepažeisti Europos oro taršą reglamentuojančių įstatymų, politikai privalo iš gėdos nuleidę galvos kardinaliai persigalvoti ir vairuotojams pareikšti, kad iš tikrųjų dyzeliniai automobiliai jiems nepatinka.

Jungtinės Karalystės parlamentarai ragina atsisakyti dyzelinių automobilių strategijos, o Paryžiaus merė netgi grasina juos uždrausti.

Šiuo metu net kelios Europos Sąjungos valstybės (ES) narės pažeidžia oro taršos teisės aktus.

2012 metais ES numatytas azoto dvideginio kiekis buvo viršytas net 301 vietoje, septynios iš jų buvo Londone. Šio junginio koncentracija Marylebone kelyje net du kartus viršijo leistiną normą. Leistinos ribos peržengtos ir kai kuriuose Atėnų, Berlyno, Briuselio, Madrido, Paryžiaus ir Romos rajonuose.

Paryžiaus merė savaitgalį pareiškė norinti Paryžių paversti „pusiau pėsčiųjų“ miestu. Norint pasiekti šį tikslą, būtina iš Prancūzijos sostinės centro ir aplinkinių rajonų išguiti dyzelinius automobilius. Tai reiškia, kad šios teritorijos iš esmės bus skirtos tik ten gyvenančių žmonių automobiliams.

„Noriu, kad 2020 metais Paryžiuje nebeliktų dyzelinių automobilių“, – teigia A. Hidalgo.

Paryžiaus metė tikisi, kad jos sumanytas planas pagerins miesto, kurio žmonės gyvena net šešiais ar septyniais mėnesiais trumpiau nei tie, kurių miestų oras ne toks užterštas, oro kokybę.

Paryžiečių sveikata rūpintis padės ir elektrinis krovinis transportas bei ribojimai turistus gabenantiems autobusams.

Ankstyvos mirties rizika

Tikimasi, kad jau labai greitai populiariausia transporto priemone miestuose taps dviračiai. 2020 metais, remiantis 394 milijonų skaičiuojant litais vertinamu planu, bus įrengta dvigubai daugiau dviračių takų.

Londono meras Borisas Johnsonas taip pat žada per pusę sumažinti taršos kiekį. Jis tikina nepagailėsiąs 330 mln. svarų (1,447 mlrd. Lt) tam, kad miestas įsigytų 2400 hibridinių automobilių, aplinką tausojančių taksi automobilių, žada gatvėse pasodinsiantis 10 tūkst. medžių. Vos prieš kelias savaites B. Johnsonas buvo priverstas viešai pripažinti, kad Oksfordo gatvė Londone – viena iš labiausiai azoto dvideginiu užterštų gatvių pasaulyje.

2020 metais Jungtinės Karalystės sostinėje atsiras ir „mažos taršos zona“. B. Johnsonas jau anksčiau sulaukė kritikos, kurią išsakė sveikatos ir aplinkos apsaugos lobistai, besiskundžiantys mero neveiklumu siekiant ES nustatytų aplinkosaugos tikslų.

Jungtinės Karalystės valdžia tikina paisanti ES reikalavimų, rengia ir teikia naujus planus. Leiboristų teigimu, šalies valdantieji problemą ignoruoja – jie reikalauja mažos taršos zonų visuose Jungtinės Karalystės miestuose.

Kai teigia Europos aplinkos apsaugos agentūra, oro tarša – pats svarbiausias ankstyvos mirties rizikos veiksnys Europoje.

Kietosios dalelės ir ozonas – patys pavojingiausi teršalai.

Jokiais būdas negalima tvirtina, kad automobiliai – vieninteliai taršos šaltiniai. Prie šios problemos prisideda ir gamyklos, konkrečiose teritorijose ir laivyba. Bėda ta, kad didžiuosius Europos miestus valdantys politikai tvirtina negalintys kontroliuoti į jų įtakos zoną nepatenkančių taršos sukėlėjų.

Nemaža dalis valstybių nesugeba laikytis aplinkos taršą reglamentuojančių įstatymų, todėl ES patiria spaudimą švelninti oro taršos standartus.

Ne tik anglies dvideginis: žmogaus sveikatai pavojingiausia teršalai

Kietosios dalelės: Gali sukelti ar pasunkinti kraujagyslių ir plaučių ligas, sutrikdyti širdies veiklą, sukelti vėžį. Mokslininkai kietąsias dalele sieja su ateroskleroze, gimdymo komplikacijomis ir vaikus kankinančiomis kvėpavimo takų ligomis. Gali tapti ankstyvos mirties priežastimi.

Ozonas (O3): Kenkia plaučiams, aštrina astmos ir kitų plaučių ligų simptomus. Gali tapti ankstyvos mirties priežastimi.

Azoto dvideginis (NO2): Azoto dvideginis siejamas su padidėjusiu mirtingumu nuo širdies ir plaučių ligų. Šis junginys sukelia įvairių kvėpavimo takų sutrikimų.

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, ypač benzoapirenas: sukelia vėžį.