Tad, pavyzdžiui, išvydus lėtai ir neužtikrintai statomą „Volkswagen Golf“ automobilį, nereikėtų iš karto tvirtinti, kad taip savo įgūdžius lavina nepatyręs vairuotojas – gali būti, kad automobilį valdo „Park Assist“ sistema.

Vis dėlto autonomiškų automobilių atsiradimas kelia ir nemažai klausimų. Valdymą visiškai perdavus elektronikai, tampa neaišku, kas yra atsakingas eismo įvykio atveju, nes pats automobilis tampa vairuotoju, o transporto priemonės savininkas yra tik pasyvus keleivis. Tokiu atveju atsakomybė už nelaimingus atsitikimus gali pereiti automobilių gamintojams, o jie to tikrai nepageidauja. Be to, kyla piktavališko įsilaužimo į autonomiško automobilio valdymo sistemą grėsmė. Tuomet automobilis galėtų būti panaudotas kaip nusikaltimo įrankis ar netgi ginklas.

Konsultacinės bendrovės KPMG informacijos saugumo skyriaus vadovas Wilas Rockallas pastebi, kad įsilaužėliai galėtų panaudoti keletą perimtų autonomiškų automobilių siekdami mieste sudaryti spūstis ar netgi pagrobti žmones. Specialistas pastebi, kad įprastiniu atveju pavojų kelia vairuotojo ar kito eismo dalyvio žmogiškos klaidos grėsmė, o autonomiškų automobilių atveju pavojus kyla dėl sistemos kūrėjų paliktų spragų.

Vis dėlto šios grėsmės nestabdo autonomiškų automobilių technologijų vystymo ir, Bostone įsikūrusios „Lux Research“ agentūros duomenimis, iki 2030 m. šių technologijų rinka pasieks 87 mlrd. dolerių (233 mlrd. Lt) apimtį. Autonomiško vairavimo sistemas aktyviai kuria ir „Google“, o S klasės „Mercedes-Benz“ dar pernai realiomis sąlygomis be vairuotojo įveikė 100 km atstumą Vokietijos keliais. „Daimler“ kuria ir autonomiškus sunkvežimius.

Neišvengiamai artėjanti autonomiško vairavimo eros pradžia kelia sunkumų ir įstatymų priežiūros institucijoms. Pavyzdžiui, FTB agentūra JAV dar pernai išreiškė susirūpinimą, kad įsilaužėliai gali perimti autonomiškų automobilių valdymą ir panaudoti juos kaip mirtinus ginklus. Vis dėlto, FTB įžvelgė ir autonomiškų automobilių privalumą: tokių transporto priemonių judėjimą gali stebėti policija.

BMW grupės atstovas spaudai Gavinas Wardas pastebi, kad automomiškų automobilių atsiradimą keliuose labiausiai stabdo neatsakyti klausimai dėl jų saugumo ir atsakomybės už eismo įvykius. Šis gamintojas jau išbandė autonomiškų automobilių technologijas Vokietijos greitkeliuose. „Volkswagen“ atstovas Paulas Buckettas teigė, kad gamintojas stebi įsilaužėlių naudojamas taktikas ir stengiasi joms užbėgti už akių. „Google“ savo automobilių saugumo kol kas nekomentuoja.

Didžiosios Britanijos draudimo bendrovėms informaciją teikiančios „Thatcham Research“ techninio skyriaus vadovas Andrew Milleris mano, kad norint apsaugoti autonomiškų automobilių sistemas nuo įsilaužėlių teks daugiau dėmesio skirti saugumo sistemoms bei jas nuolat tobulinti, nes vos tik sukūrus kokią nors programinę įrangą su kodavimo sistema, įsilaužėliai netrunka ją apeiti.

KPMG atstovas Murray Raisbeckas pastebi, kad autonomiški automobiliai bus daug saugesni už įprastinius, nes kompiuterinėms sistemoms nebūdingas mieguistumas ar išsiblaškymas, tačiau įvykus eismo įvykiui, jo pasekmės gali būti rimtesnės nei susidūrus žmonių valdomiems automobiliams.

Autonomiški automobiliai gali smarkiai pakeisti ir draudimo rinką, nes, transporto priemonės savininkui netekus valdymo galimybės, draudimo prievolė ar bent jos dalis gali pereiti automobilių gamintojams.