Tokiu būdu išsisukama nuo dešimtis tūkstančių litų siekiančių mokesčių valstybei. Tuo tarpu naudotus automobilius įvežantys verslininkai piktinasi, kad muitinės pareigūnų skaičiavimo metodikose vadovaujamasi Vokietijoje nustatytomis automobilių kainomis, nors mūsų rinkos lyginti su šia šalimi dar negalima.
Kai kurie į Lietuvą atplukdyti automobiliai būna taip sugadinti, apdaužyti, visiškai sudegę, jog akizvaizdu, kad jie tinkami nebent metalo laužui. Tačiau už tokio krovinio pargabenimą ir konteinerio nuomą nesibodima sumokėti kelių tūkstančių litų. Muitininkams parūpo, kam mašinos likučius prireikė gabenti per Atlanto vandenyną.
Pasirodo tokios transporto priemonės yra vertingos dėl savo dokumentų bei registracijos numerio. Sudegę, avarijose sumaitoti automobiliai dažniausiai labai pigiai nuperkami aukcionuose.
Transportavimo dokumentuose nebūtina įrašyti, jog automobilis nebetinkamas naudoti. Tik pažymima, jog transporto priemonė – su defektais. Todėl juos galima pritaikyti ir kitai identiškai transporto priemonei.
„Tai jau seniai mums žinomas metodas. Pradėtas ne vienas tyrimas. Nors tokios transporto priemonės įvežamos teisėtai, netgi stengiamasi, jog jų įvežimo dokumentai būtų tikrai tvarkingi, vėliau jie pritaikomi nelegaliai įgytiems identiškiems automobiliams. Dažnai nusikaltėliai turi vogtą prabangų automobilį, tuomet užsako JAV surasti tokios pačios markės bei spalvos, tik visiškai sugadintą transporto priemonę. Taip vogtam automobiliui būna pritaikomi dokumentai ir jis įteisinamas“, – aiškina Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas Telesforas Šimkus.
Pasak pareigūno, yra dar vienas būdas, kaip pritaikyti atsigabentus sudegusius automobilius. Ant sudegusiojo automobilio kėbulo konstruojamos visos tokio pat vogto automobilio detalės. Nors sudegusių automobilių įsigijimas ir pargabenimas gali atsieiti apie 7–9 tūkst. Lt, pardavus „pataisytą“, galima gauti 20–40 tūkst. Lt pelno.
Varžteliai į variklį
T. Šimkus teigia, jog sukčiai tampa vis išradingesni. „Mes tai vadiname intelektualia kontrabanda. Kartais labai sunku atspėti jų gudrybes“, – patvirtina pareigūnas.
Dabar griebiamasi dar vieno naujo metodo, kaip sumažinti įvežamo automobilio kainą. Aukcionuose nupirktus prabangius automobilius stengiamasi specialiai defektuoti. Tuomet įvežamo krovinio dokumentuose pažymima, kad transporto priemonė turi nepataisomą gedimą, pavyzdžiui, neremontuotiną variklį ar pavarų dėžę. Kadangi muito mokesčių dydis priklauso nuo automobilio vertės, tokiai transporto priemonei taikomi mažesni mokesčiai. Importuotojai naudojasi ir ofšorinių įmonių paslaugomis, kurios išrašo mažesnę pardavimo kainą nei aukcione.
Muitinės kriminalinė tarnyba neseniai išaiškino atvejį, kai automobilių importuotojai, norėdami išvengti mokesčių, specialiai defektavo prabangų BMW. Sėkmės atveju sukčiai būtų išvengę 11 tūkst. Lt mokesčių.
Beveik naujo automobilio BMW-328 importo deklaracijoje buvo nurodyta, kad automobilis daužtas ir turi variklio defektą. Tačiau pareigūnai susekė, jog anksčiau apie šį automobilio defektą dokumentuose nebuvo užsiminta. „Norėdami išvengti mokesčių importuotojai imasi tokios gudrybės – jie išsuka uždegimo žvakes, įmeta porą variklio apsaugos varžtų. Dėl to nesisuka alkūninis velenas ir atrodo, jog variklis nedirba. Nors paprastas meistras šį „gedimą“ pataisytų per 20 min. Muitinės pareigūnai negali patikrinti, ar variklis iš tiesų sugadintas. Jie – ne mechanikai. Tuo vertelgos ir naudojasi“, – atskleidžia importuotojų gudrybes T. Šimkus.
Dalyvauja ir autoservisai
Kai importuotojai mokesčius stengiasi nuslėpti, įveždami prabangius automobilius, paprastai „savi“ autoservisų darbuotojai tik paviršutiniškai apžiūri automobilį ir išrašo pažymą, jog transporto priemonės variklis ar elektonikos sistema visiškai sugadinti. Su kai kuriais autoservisais iš anksto susitariama dėl suklastotos pažymos. Taip dangstoma nusikalstama veikla. Pareigūnai pastebėjo, jog taip elgiasi ne tik mažų ir nežinomų servisų darbuotojai, bet ir gana solidžios įmonės.
Pasak T. Šimkaus, Lietuvoje pradėta daugiau nei dešimt tyrimų dėl bandymo nuslėpti mokesčius importuojant automobilius iš JAV. Tokias mašinas bandoma parduoti mažesniuose Lietuvos miestuose, nes manoma, jog ten kontrolė ne tokia stipri. Anot muitininkų, sukčiauja ne pavieniai asmenys, o verslininkai ar net įmonės, kurios verčiasi automobilių importu iš JAV.
Staigmenos draudikams
Daugėja neskaidrių istorijų susijusių su draudimo bendrovėmis. Prabangus automobilis apdraudžiamas, o vėliau pateikiamas to automobilio „dvynys“ – tik sudegęs ar patekęs į avariją. Taip stengiamasi gauti draudimo išmoką.
Specialistų teigimu, per mėnesį į Lietuvą įvežama apie 600–800 naudotų automobilių iš JAV. Didžioji dauguma jų toliau keliauja tranzitu. Šiuo verslu užsiimančios įmonės „Eudena“ vadybininkas Martynas Krasauskas tvirtina, jog paskutiniu metu naudotų automobilių importas sumažėjo 60–80 proc. Daugiausia importuojama „Toyota“, „Mitsubishi“ bei „Lexus“ markės automobilių. Beveik visi jie – ne senesni nei penkerių metų.
Nors muito mokesčiai įvežant automobilius iš JAV pakankamai dideli, juos gabenti iš užjūrio labiau apsimoka nei importuoti iš Europos šalių. „Perkant automobilį iš Amerikos, į kainą įeina visa komplektacija, o iš Vokietijos – už komplektaciją reikia primokėti atskirai“, – pateikia pavyzdį M. Krasauskas.
Dideli mokesčiai
Importuojant automobilį iš JAV, mokesčiai gali siekti beveik trečdalį automobilio vertės. Pavyzdžiui, 2007 m. „Mazda RX-8“ modeliui muitas gali siekti 17 tūkst. Lt. Už transportavimą reikėtų primokėti apie 700–800 USD, iškrovimas Lietuvoje kainuotų dar keletą šimtų litų. Tačiau verslininkai sugalvojo ir legalių būdų, kaip išvengti didesnių mokesčių. Daugelis iš Amerikos konteineriais pargabentus automobilius išmuitina Vokietijoje, kur mokesčiai mažesni, ir pargabena juos į Lietuvą.
„Mūsų valstybė tokiu būdu praranda nemažai mokesčių, bet jei mūsų sistema būtų logiška, mokesčiai protingesni, verslininkai taip nesielgtų“, – įsitikinęs M. Krasauskas.
Muitinės mokesiai už importuojamus automobilius nustatomi pagal automobilio vertę. Muitininkai naudojasi specialia lentele, kurioje nurodytos automobilių kainos pagal jų modelius, pagaminimo metus. Verslininkai piktinasi, jog tos lentelės duomenys neatitinka rinkos kainos.
„Anksčiau importuotojai bandydavo sumažinti automobilio kainą. Dabar tai jau nebeapsimoka, nes po kurio laiko perskaičiavę muitininkai tau gali pareikšti, jog tavo automobilis vertas daugiau nei nurodyta dokumentuose, ir teks primokėti mokesčių arba su jais bylinėtis“, – tikina M. Krasauskas. Jis piktinasi, jog matydami tik popierius pareigūnai nusprendžia, kad įvežamas automobilis vertas daugiau.
Nenaujų automobilių pardavėjų asociacijos prezidentas Gintautas Braždis sako, jog pareigūnų skaičiavimo metodika naudinga tik šalies biudžetui, bet ne verslui.
„Muito mokesčiai verslininkams visada atrodo per dideli. Tačiau jei Lietuvoje norime matyti atnaujintą automobilių parką, mokesčiai įvežamiems naudotiems automobiliams turėtų būti sumažinti. Maždaug 95 poc. atvejų mes gerokai permokame mokesčių. Nepaisant to, importuoti automobilius iš JAV yra pigiau, nei tokį patį pirkti, pavyzdžiui, Vokietijoje. Tačiau muitinės pareigūnai mokesčius skaičiuoja nuo automobilio kainos, kuri yra Vokietijoje. Verslininkams tai – ne į naudą. Jų mokesčių skaičiavimo metodika nekelia pasitikėjimo. Jie niekada nepatikės, jog automobilį galima nusipirkti ir labai pigiai. Todėl įsigijus transporto priemonę už labai nedidelę kainą, verslininkas dar gali nesidžiaugti, nes muito mokesčius jam gali paskaičiuoti ir nuo didesnės sumos“, – skundžiasi verslininkas.
Atranda Emyratus
Automobilių importu užsiimančios įmonės „Autodaikovas“ savininkas Robertas Grebenkovas patvirtina, jog užklupus krizei į Lietuvą įvežama perpus mažiau naudotų automobilių. Anot verslininko, dabar ieškoma automobilio už 10–15 tūkst. Lt, o anksčiau buvo paklausūs 30–40 tūkst. Lt kainavę modeliai.
„Visi orientuojasi į Azijos rinką. Ten importuojami prabangesni, nedaužti automobiliai. Tačiau ir kazachai, baltarusiai, rusai perka pigesnius automobilius. Nors naudotiems automobiliams muito mokesčiai pakankamai dideli, nupirkti naudotą transporto priemonę yra 15–30 proc. pigiau, skaičiuojant jau su įvežimo išlaidomis“, – teigia verslininkas.
Pasak jo, naudotų automobilių importuotojai atranda ir Jungtinius Arabų Emyratus. Dėl mažų naftos kainų ten prabangūs automobiliai pigesni nei JAV. „Šioje šalyje naują „Toyota“ markės visureigį galima nupirkti už 15 tūkst. USD, o Lietuvoje jis kainuos 100 tūkst. Lt“, – skaičiuoja R. Grebenkovas.
Automobilių prekeiviai argumentuoja, kad nepaisant nuosmukių šis gyvas ir itin lankstus naudotų automobilių verslas Lietuvoje gyvuoja jau daugiau kaip du dešimtmečius. Ištisi miestai, tokie kaip Marijampolė, Utena ar Radviliškis, įsitraukė į šią veiklą, tad valstybė esą taip pat turėtų įvertinti jo sukuriamą pridėtinę vertę. Pasak kalbintų verslininkų, dėl tranzitu keliaujančių naudotų automobilių daugiau darbo gauna ir automobilius aptarnaujančios įmonės, ir maži regiono miesteliai. Pasak jų, šešėlin verčia trauktis pati valstybė be atvangos didindama mokesčius ir neklausanti verslo atstovų maldavimų lengvinti verslo sąlygas.
