Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, planuojama, kad per artimiausius metus (pradedant 2017-aisiais) bus įrengta daugiau nei 150 elektromobilių įkrovimo stotelių miestuose ir per 30 – magistraliniuose keliuose.
Elektromobiliai vis populiaresni
Lietuvos Respublikos susisiekimo viceministro Sauliaus Girdausko teigimu, didelės apimties naujų įkrovimo stotelių projektą paskatino augantis elektromobilių populiarumas ir siekiamybė mažinti taršą.
„Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija parengė projektą, kuriame yra numatytas apie 3 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų finansavimas, skirtas Lietuvos magistraliniuose keliuose ir miestuose įrengti elektromobiliams reikalingą įkrovimo infrastruktūrą. Planuojama, kad kelyje „Via Baltica“ nuo Lenkijos iki Latvijos bus įrengta 10 stotelių, kelyje tarp Panevėžio ir Vilniaus – 10, o magistralėje Klaipėda–Vilnius – dar bent 11 įkrovimo stotelių.
Miestuose, turinčiuose daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų ar kurorto statusą ir parengtus darnaus judrumo mieste planus, numatyta įrengti apie 150 įkrovimo stotelių“, – sako susisiekimo viceministras.
Anot S. Girdausko, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros tikslas – siekti bendrų Europos Sąjungos tikslų, iškeltų Europos Komisijos Baltojoje knygoje, kurioje numatyta skatinti naudotis elektromobiliais ir mažinti transporto poveikį aplinkai.
„Džiugu, kad elektromobilių augimo tempai pradėjo didėti. Prie to ženkliai prisideda tiek verslas, kuris siūlo prie prekybos centrų nemokamas įkrovimo stoteles, tiek ir savivaldybės, kurios taiko įvairias lengvatas. Pavyzdžiui, į Kuršių neriją elektromobiliai gali įvažiuoti nemokamai, daugelyje miestų elektra varomam transportui nereikia mokėti automobilių stovėjimo mokesčių, galima važiuoti autobusams skirtomis eismo juostomis ir taip išvengti spūsčių.
Visos šios priemonės skirtos skatinti vairuotojus įsigyti elektromobilius. Mūsų tikslas – šią infrastruktūrą išplėsti, suvienodinti ir padaryti patogia vartotojams, kad jiems nekiltų jokių problemų įkrauti elektrines transporto priemones.
Žinoma, kol kas elektromobiliai ilgose distancijose negali konkuruoti su dyzeliniais, benzinu varomais automobiliais ar greitaisiais traukiniais ne tik dėl didesnės transporto priemonės kainos, bet ir dėl laiko sąnaudų. Įrengus elektromobilių įkrovimo stoteles magistraliniuose keliuose, pagerės susisiekimo sąlygos elektromobiliais, tačiau panorus nuvykti, tarkim, iš Vilniaus į Klaipėdą, elektromobilį gali tekti krauti kelis kartus, todėl teks sugaišti laiko.
Šiuo metu elektromobilis yra labiau skirtas naudoti mieste, tačiau tikimės, kad neilgai trukus juo bus galima keliauti ir tolimesnes nei 100 km distancijas“, – išsakė savo nuomonę S. Girdauskas.
Rinka sparčiai auga
Pasak pirmųjų lietuviškų elektromobilių įkrovimo stotelių gamintojo ir kompanijos „Elinta“ vadovo Vytauto Jokužio, šiandien elektromobilių rinka pradėjo sparčiai augti, tačiau pati pradžia buvo labai sudėtinga.
„Lietuvoje elektromobilių eros pradžia galima laikyti 2011 m., kai atsirado ir į Lietuvą atkeliavo pirmieji elektromobiliai „Nissan Leaf“. Pirmaisiais metais, priešingai nei Estijoje ir Latvijoje, elektromobiliai Lietuvoje kelią skynėsi sunkiai. Kaimyninėse valstybėse tokie automobiliai buvo labai stipriai subsidijuojami – galiojo net 18 tūkst. eurų lengvata.
Pasibaigus lengvatoms, elektromobilių augimo tempas krito. Tuo tarpu pas mus jis pradėjo augti. Balandį mes turėjome 222 elektromobilius, o šiandien šis skaičius jau artėja prie 300“, – patikina specialistas.
V. Jokužio teigimu, šis augimas atsirado ne tik dėl išsiplėtusios įkrovimo bei aptarnavimo infrastruktūros ar taikomų lengvatų, bet ir dėl atrastų elektromobilių įsigijimo naujų rinkų.
„Lietuviai dažniausiai perka naudotus elektromobilius, kurie daugiausiai plukdomi iš JAV. Naudotą, daužtą elektromobilį galima įsigyti už 12–15 tūkst. eurų, pakeisti baterijas kainuoja apie 6 tūkst. eurų, kai įsigyti naują elektromobilį galima sumokėjus apie 30–35 tūkst. eurų. Nemažai naudotų elektromobilių taip pat pristatoma iš Vokietijos ir Olandijos, kur yra dideli jų parkai. Tarp populiariausių išlieka „Nissan Leaf“, kuris sudaro apie trečdalį rinkos.
Anksčiau žmonės baimindavosi pirkti naudotus elektromobilius, tačiau, atsiradus daugiau informacijos, padidėjo ir naudotų elektromobilių srautas. Pavyzdžiui, didžiausia baimė yra nusipirkti elektromobilį su sugadintomis baterijomis, o jas sugadinti tikrai paprasta – užtenka iškrautas palikti mėnesiui, ir jos jau bus nebetinkamos naudoti. Tačiau patikrinti baterijas yra labai paprasta su specialia įranga, kuri rodo, kiek jose yra dar likę „talpos“, – pasakoja V. Jokužis.
Lyderis – Norvegija
Pasak V. Jokužio, Lietuvoje elektromobilių augimą lems ir pasaulyje atsirandančios tendencijos.
„Vokietija pareiškė, kad 2050 m. pagrindinė transporto priemonė šalyje bus elektromobilis. Norvegai turi dar ambicingesnių tikslų – nuo 2025 m. šalyje bus uždrausta prekiauti benzininiais ir dyzeliniais automobiliais.
Nuo 2017 metų Norvegija didina įvažiavimo mokesčius į 5 pagrindinių miestų centrus benzininiams ir dyzeliams automobiliams bei sunkvežimiams nuo 15 iki 150 kronų. Taigi, ten, net turint labai brangų elektrinį sunkvežimį, jis pradėtų atsipirkti vien dėl įvažiavimo mokesčių. Panašūs sprendimai priimami ir Jungtinėje Karalystėje. Prancūzija taip pat pradeda riboti senų automobilių įvažiavimą į miestų centrus“, – tvirtina V. Jokužis.
Kauno technikos kolegijos (KTK) direktoriaus Nerijaus Varno teigimu, augantis elektromobilių parkas bei infrastruktūra didina ir šią sritį aptarnaujančių specialistų bei priežiūros centrų poreikį.
„Elektromobilių parkas Lietuvoje per pastaruosius metus išaugo beveik dvigubai. Visgi, pas mus tai dar labai maža rinka. Tačiau, jei pažvelgtume į Norvegiją, kurioje yra per 100 tūkst. elektromobilių, ar Vokietiją bei Olandiją, taip pat turinčias virš 60 tūkst. elektromobilių parkus, matytume, kur link suka pasaulinės tendencijos.
Jau šiandien tokios lietuvių kompanijos kaip „Elinta“ eksportuoja įkrovimo stoteles į Vidurio ir Rytų Europą, o savo hibridinį autobusiuką pristato visame pasaulyje. Tad natūralu, kad ateityje reikės vis daugiau automobilių elektros sistemų inžinierių, kurie prižiūrės ne tik elektromobilius, bet ir elektrines traukinių bei kitas sistemas. Jau šiandien mūsų rengiami transporto elektros sistemų inžinieriai yra paklausūs darbuotojai bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ bei privačiose kompanijose, kurios specializuojasi transporto elektros sistemose“, – sako N. Varnas.
Kompleksinėje elektromobilių transporto plėtros galimybių studijoje numatyta, kad iki 2025 m. Lietuvoje įregistruoti nauji elektromobiliai sudarytų 10 proc. visų per metus parduodamų naujų automobilių.
