Jeigu praėjusiais metais lankėtės Kaune vykusioje automobilių sporto parodoje, tikriausiai atkreipėte dėmesį į Kauno automobilininkų sporto klubo stendą, kur pats Dovilas Čiutelė ir jo mechanikai krapštėsi prie Lada 2105 VFTS griaučių. Gana originali idėja pritraukti dėmesį surinkinėjant automobilį.

Tačiau nedaugelis žino, kad tas raudonas rusiškas sportinis automobilis buvo renkamas pagal užsakymą ir Lietuvoje ilgai neužsibuvo. Jis iškeliavo į Vokietiją ir pateko į Konrado Riudigerio rankas. Rytų Vokietijoje gimęs ir užaugęs automobilių mėgėjas taip įgyvendino savo seną svajonę, dėl kurios turėjo nueiti gana sunkų kelią, mat įsigyti tokį automobilį pavyko ne iš pirmo karto.

Pasibaigus 2012 metų Lietuvos ralio sezonui, Dovilas Čiutelė nusprendė parduoti savo jau senstelėjusį ir tvirtumą praradusį, tačiau tarp žiūrovų itin populiarų raudonąjį bolidą. Pirkėjų nestigo. Vienas jų buvo Konradas, kuris, deja, ilgą laiką vis dvejojęs, pirkti automobilį ar nepirkti, jį prarado. Austras buvo greitesnis.

Vis dėlto Konradas buvo atkaklus - nors žinojo, kad išsvajoto automobilio nebegaus, nuvažiavo beveik tūkstantį kilometrų nuo savo namų iki Vroclavo vien tik tam, kad pamatytų, kaip jis atrodo, susitiktų su raudonojo Žigulio konstruktoriais ir jo valdytojais.

Nors poros valandų susitikime netrūko kuriozų, pavyzdžiui, neužsivedęs ant tralo stovėjusio sportinio automobilio variklis (dėl tuščio degalų bako) ir kalbos barjeras, tačiau tai nesutrukdė vokiečiams ir Kauno automobilininkų sporto klubui pabendrauti ir sudaryti sandorį dėl dar vieno žigulio. Ir štai rusiškai lietuviškas bolidas jau džiugina ir vairuotoją, ir vokiečius, automobilių sporto gerbėjus, stebinčius klasikinių automobilių lenktynes.

Žurnalas „Keturi ratai" Lietuvoje apsilankiusio K. Riudigerio paklausė, kodėl jis užsimanė turėti būtent Žigulius.

- Konradas Riudigeris: Meilė Lada automobiliams yra viena iš priežasčių, kodėl aš jais lenktyniauju. Greitai važiuoti su Vakarų Europoje pagamintu automobiliu man atrodo gana nuobodu.

Užaugau Rytų Vokietijoje, Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. Šalia mano gimtinės yra viena seniausių pasaulyje Šleitzer Dreieck lenktynių trasa. Kai buvau vaikas, čia stebėbėdavau labai daug lenktynių, tada toje trasoje lenktyniniai Lada automobiliai važiavo labai sėkmingai. Vokietijos Demokratinėje Respublikoje toks automobilis buvo nepasiekiama svajonė. Ir tik po daugelio metų ši svajonė išsipildė. Dabar šiuo automobiliu nepaprastai džiaugiuosi.

Kita priežastis - mano praeitis. 18 metų lenktyniavau kėbulinių automobilių čempionatuose (Ford Fiesta Cup, Lada Racing Cup) su VAZ 2105, tad man reikėjo naujo iššūkio. Tačiau koją pakišo viena problema. Mūsų surastas automobilis buvo parduotas. Tačiau vyrukai man pagamino naują.

- 4R: Rinkotės būtent Lietuvoje pagamintą VFTS?

- K. R.: O iš kur kitur? Juk Lada VFTS modelius gamino būtent Lietuvoje, o ne kokioje kitoje šalyje.

- 4R: Artimai bendravote su Kauno automobilininkų sporto klubu. Ar tai kokie nors ypatingi partnerystės ryšiai, ar draugais padarė automobilis?

- K. R.: Jau pirmą kartą susitikęs su lietuviais supratau, kad mūsų požiūris į tam tikrus dalykus labai panašus, tad po pusantrų metų pažintis peraugo į tikrai gerą draugystę. Lietuvoje lankėmės tris kartus ir tikrai nesigailime - graži šalis. Taip pat porą kartų stebėjome Halls Winter Rally. Renginys tikrai sužavėjo, labai gerai pasismaginome.

- 4R: Patys Lietuvoje jau stebėjote kelis ralius. Jūsų draugai iš Kauno lankėsi Vokietijoje. Tačiau jie dalyvavo ralyje, išbandė vokiškas žvyro trasas. Ar jums patiems neknieti sudalyvauti Lietuvoje vykstančiame ralyje?

- K. R.: Nežinau, ar aš važiuosiu kokiame nors ralyje Lietuvoje. Nesugebėčiau taip meistriškai valdyti automobilio ant žvyro dangos kaip Dovilas. Pažiūrėsim, ką pasiūlys ateitis.

Vis dėlto galiu pasigirti, kad šiais metais kartu su Kauno automobilininkų sporto klubu ir jų Lada 2104 Turbo važiuosiu 1 000 km lenktynėse Palangoje.