C.Ghosnas tikisi, kad daugiausiai prie Japonijos ir Prancūzijos automobilių gamybos aljanso pardavimų augimo prisidės „Renault“ markės atsigavimas bei agresyvi plėtra Rusijos ir Kinijos rinkose. Tame pačiame akcininkų susirinkime C.Ghosno kadencija buvo pratęsta iki 2018 m.

„Renault“-„Nissan“ praneša, kad pernai bendri aljanso pardavimai išaugo 2 proc. iki 8,26 mln. vnt., tad teks gerokai paplušėti siekiant pavyti dabartinius rinkos lyderius – „Toyota Motor“, „Volkswagen“ grupę ir „General Motors“ – kurie šiemet ketina parduoti daugiau nei po 10 mln. automobilių. Vis dėlto kai kurie leidinio „Automotive News Europe“ pakalbinti analitikai pripažįsta, kad C.Ghosno tikslas gali būti pasiektas.

„Exane BNP Paribas“ analitikas Rabih Freiha mano, kad iki 2020 m. aljansas gali patekti tarp trijų didžiausių gamintojų ir kaip pavyzdį pateikia „Volkswagen“, kuris per paskutinius dešimt metų smarkiai sustiprino savo pozicijas. R.Freiha pastebi, kad pastaruoju metų gamybinius pajėgumus padidinęs „Nissan“ sudarys sąlygas sparčiam pardavimų augimui, be to, prisidės ir „Infiniti“ markės plėtra. Analitikas neabejoja, kad iki 2020 m. „Renault“-„Nissan“ savo pardavimų apimtimis galės varžytis su rinkos lyderiais, tačiau mano, kad nėra svarbu patekti tarp trijų didžiausių gamintojų, nes pagrindinis prioritetas turėtų būti ne apimčių, o pelningumo didinimas.

„IHS Automotive“ analitikas Ianas Fletcheris mano, kad artimiausius penkerius metus Prancūzijos-Japonijos gamintojų aljansas vysis savo varžovus, nes jo pardavimai augs didesniu tempu nei „General Motors“ ar „Toyota Motor“. „IHS Automotive“ prognozuoja, kad 2020 m. „Renault“-„Nissan“ pardavimai priartės prie 9,5 mln. vnt. ribos.

Carlosas Ghosnas
C.Ghosnas patikino akcininkus, kad aljansas nesivaikys didesnių pardavimų apimčių pelningumo sąskaita. Jis teigė sieksiąs „Renault“ pelno maržą padidinti nuo 3 proc. 2013 m. iki 5 proc. 2017 m. Tuo tarpu „Nissan“ pelno marža per tą patį laikotarpį turėtų padidėti nuo 5,3 proc. iki 8 proc. Siekdamas šių planų aljansas didins „Renault“ ir „Nissan“ markių integraciją – jau anksčiau buvo pranešta apie planus paskirti bendrus vadovus keturioms pagrindinėms sritims: inžinerijai, gamybai, pirkimams ir žmogiškiesiems ištekliams. C.Ghosnas tikisi, kad sinergijos efektas kasmet leis sutaupyti apie 4,3 mlrd. eurų (14,8 mlrd. Lt).

Nors C.Ghosnas sulaukia kritikos, kad 15 metų gyvuojantis aljansas tik dabar imasi didinti tarpusavio sąveiką, specialistai pripažįsta, kad tam reikia nemažai laiko. „Deutsche Bank“ analitikas Gaetanas Toulemonde pastebi, kad „Peugeot“ įsigijus „Citroen“ šių markių integracijai prireikė net 25 metų, o „Fiat“ ir „Chrysler“ integracija veikiausiai užtruks apie pora dešimtmečių.

Balandį vykusiame „Renault“ akcininkų susirinkime C.Ghosnas iškėlė du pagrindinius strateginius tikslus: „Renault“ tapti antru pagal dydį Europos gamintoju ir stiprinti „Renault“ kaip didžiausio ir žinomiausio Prancūzijos gamintojo įvaizdį. Šiuo metu „Renault“ Europoje užima ketvirtą vietą atsilikdamas nuo „Volkswagen“, „Ford“ ir „Opel“/„Vauxhall“ markių. Vis dėlto pernai debiutavęs naujos kartos „Clio“ ir jo visureigiškasis giminaitis „Captur“ sustiprino Prancūzijos markės pozicijas.

Daugiausiai vilčių C.Ghosnas sieja ne su mažais, bet su naujais kompaktiniais ir vidutiniais automobiliais. Dar šiemet „Renault“ ketina pristatyti didelį vienatūrį „Espace“, o vėliau seks kompaktinio modelio „Megane“, jo pagrindu gaminamo vienatūrio „Scenic“ bei vidutinio dydžio modelio „Laguna“ debiutai. Šie nauji modeliai bus gaminami „Renault-Nissan“ aljanso C ir D klasių modeliams skirtos bendros modulinės platformos (CMF-CD) pagrindu. Ši platforma jau naudojama naujuose „Nissan Qashqai“ bei „X-Trail“ modeliuose. Kitąmet aljansas pristatys kuklų automobilį besivystančioms rinkoms, kuris bus gaminamas CMF-A architektūros pagrindu, o mažiems automobiliams skirta CMF-B platforma bus naudojama „Renault Clio“ ir „Nissan Micra“ modeliuose. C.Ghosnas pastebėjo, kad apie 80 proc. „Renault“ automobilių ateityje naudos CMF platformas, o tai leis 30 proc. atpiginti automobilių kūrimą bei 20-30 proc. sumažinti komponentų pirkimo kaštus.

Siekdamas įtvirtinti aljansą tarp trijų didžiausių pasaulio gamintojų C.Ghosnas pabrėžia plėtros Kinijoje ir Rusijoje svarbą. Kinija jau dabar yra didžiausia „Nissan“ rinka, kurioje parduodamas kas ketvirtas šios markės automobilis. „Renault“ po poros metų bendroje gamykloje su „Dongfeng Motor“ pradės gaminti visureigiškus modelius. Šios gamyklos pajėgumai iš pradžių sieks 150 tūkst. automobilių per metus, tačiau vėliau juos bus galima padvigubinti. „Dongfeng Motor“ yra ir „Nissan“ partneris Kinijoje. Nors „Renault“ į Kinijos rinką ateina gana vėlai, Prancūzijos gamintojas tikisi laikui bėgant čia pasiekti 600-700 tūkst. vnt. metinius pardavimus ir užsiimti apie 3proc. rinkos. Analitikai tokius planus vertina gana palankiai pabrėždami šios rinkos augimo potencialą bei „Renault“ galimybes išnaudoti prancūziškos markės įvaizdį.

„Renault“-„Nissan“ šį mėnesį perėmė didžiausio Rusijos automobilių gamintojo „AvtoVAZ“ kontrolę ir su šios šalies rinka sieja daug vilčių. Kol kas Rusijos rinka smunka ir investicijos į „AvtoVAZ“ neduos greitų rezultatų, tačiau C.Ghosnas tiki šios rinkos perspektyvomis dėl augančios vidutinės gyventojų klasės, gana nedidelio automobilių paplitimo bei seno transporto priemonių parko. Analitikai puikiai vertina sprendimą „AvtoVAZ“ vadovu paskirti Bo Anderssoną, kuris prieš tai ant kojų pastatė prie žlugimo ribos atsidūrusį „AvtoGAZ“ ir pagarsėjo kaip puikus kaštų mažinimo specialistas. C.Ghosnas teigė, kad „Renault“-„Nissan“ kartu su „AvtoVAZ“ sieks užimti 40proc. Rusijos rinkos. Dabar aljansui kartu su „AvtoVAZ“ tenka 32 proc. dalis.

Ambicingas elektromobilių vystymo projektas aljansui nebuvo toks sėkmingas, kaip tikėtasi, nes į šią nišą aktyviai skverbiasi kiti gamintojai, pavyzdžiui, BMW su i3 bei „Volkswagen“ su savo užmojais tapti pirmaujančiu elektromobilių gamintoju. „Renault“ pranešė, kad aljansas nepasieks savo tikslo iki 2016 m. parduoti 1,5 mln. elektromobilių.

Aljansas ketina dar daugiau dėmesio skirti biudžetinių automobilių rinkai – prie „Renault“ valdomos „Dacia“ prisijungė „Nissan“ atgaivinta „Datsun“ markė. C.Ghosnas tikina, kad „Dacia“ ir „Datsun“ nekonkuruos tarpusavyje, nes „Dacia“ yra regioninė markė, veikianti Europoje ir Šiaurės Afrikoje, tuo tarpu „Datsun“ pirkėjų ieškos Indijoje, Rusijoje, Indonezijoje ir Pietų Afrikoje. „Dacia“ yra labai sėkmingas „Renault“ projektas – šios kuklios markės užimama Europos rinkos dalis nenusileidžia „Kia“ ar „Seat“, o pagal gaunamą 9 proc. pelno maržą ji gali varžytis su prestižinėmis markėmis. „Nissan“ tikisi, kad „Datsun“ pelno marža sudarys 4-7 proc.

60 metų sulaukęs C.Ghosnas mano, kad ateityje jį turėtų pakeisti atskiri „Renault“ ir „Nissan“ vadovai, nes vadovavimas dviems didelėms bendrovėms vienu metu yra sekinantis darbas. Nors analitikai nemano, kad C.Ghosnui pasitraukus aljansas žlugtų, tačiau pabrėžia, kad dviems vadovams bus sunkiau rasti bendrą strateginę kryptį, tad didesnę svarbą įgis „Renault-Nissan“ holdingo valdyba.