Elektromobilių ridos problema: JAV mokslininkai pasiūlė sprendimą

 (16)
Viena iš kelių priežasčių, dėl kurių elektromobilių populiarumas auga gana lėtai - santykinai nedidelė rida po akumuliatorių įkrovimo. Pavyzdžiui, standartiniu elektromobiliu norint nuvažiuoti iš Klaipėdos į Vilnių, jo baterijas krauti reikėtų mažiausiai du kartus - prieš kelionę ir nuvažiavus maždaug pusę kelio.
Kraunamas elektromobilis
© Asociacijos nuotr.

Problema ta, kad įkrovimas trunka bent kelias valandas, tad sostinę pasiektumėte negreitai. Ir su sąlyga – jeigu to antrojo įkrovimo užtektų...

Ribota rida tokį transportą populiarinti norinčioms valstybėms automatiškai sukuria būtinybę plėsti elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą.

Tačiau įvairiais išradimais garsėjančio JAV Stenfordo medžiagotyros ir energetikos mokslininkai ličio jonų akumuliatorių talpos problemą siūlo spręsti panaudojant grafeną.

Tuo pačiu būtų įveikta ir tokių baterijų susidėvėjimo problema. Žinia, dauguma elektromobilių gamintojų siūlo naudoti greitojo įkrovimo funkciją, leidžiančią maždaug per pusvalandį akumuliatorių įkrauti iki 70-80 proc. jo energijos ribos.

Blogumas tas, kad toks forsuotas įkrovimas labai sutrumpina akumuliatorių ilgaamžiškumą, sumažina jų talpą ir padidina gedimo riziką.

Teigiama, kad pagrindinė susidėvėjimo priežastis – anodo sunykimas. Ličio jonai, patenkantys į neigiamo elektrodo struktūrą, po daugybės įkrovimo ciklų jį tiesiog sunaikina. Dėl to smarkiai sumažėja akumuliatoriaus sugebėjimai išlaikyti energiją.

Stenfordo mokslininkai atliko daug eksperimentų su akumuliatoriumi, kurio kompozitiniai elektrodai sukurti naudojant silicio nanodaleles. Kiekvieną tokią dalelę jiems pavyko supakuoti į „grafeno apvalkalą“, kuris ne tik stabdo elektrodo struktūros irimą, bet ir leidžia iki 10 kartų padidinti akumuliatoriaus talpą.

Amerikiečių teigimu, bandymai pavyko – inovatyvioji baterija veikė stabiliai ir efektyviai. Tiesa, liko išspręsti savikainos klausimą. Pasak mokslininkų, tokie akumuliatoriai būtų pigesni už bandytuosius, jei elektrodai būtų gaminami ne iš kompozitinės medžiagos nanodalelių.

Tai – ne vienintelė idėja, kaip galima pailginti elektromobilių baterijų tarnavimo laiką ir padidinti jų talpą. Pavyzdžiui, firma „nanoFlowcell“ bando vadinamąsias srautines baterijas, kurių rida siekia net 1000 kilometrų. Jų krauti nereikia, pakanka kaskart perpilti kelis šimtus litrų elektrolito.

Ne taip seniai, pernai gruodį, Vokietijos Fraunhoferio instituto atstovai pranešė kuriantys inovatyvias akumuliatoriaus ląsteles, kurių būklę stebi specialūs davikliai. Prireikus modulinė baterijos konstrukcija leidžia operatyviai pakeisti neefektyvias ląsteles. Taip ilgą laiką išsaugomos pirminės akumuliatoriaus charakteristikos.

O dar anksčiau, lapkritį, britų chemikai iš Kembridžo universiteto paskelbė pasiekę tam tikros pažangos kurdami ličio ir deguonies akumuliatorių. Jis už ličio jonų bateriją būtų lengvesnis 5 kartus, turėtų 10 kartų daugiau energijos ir kainuotų net 5 kartus mažiau.

Tiesa, nedidelė smulkmena – tokių akumuliatorių gamybą padaryti pramoninę reikia apie... 10 metų.

Grafenas – dvimatė medžiaga, milijoną kartų plonesnė už žmogaus plauką, tačiau net 1000 kartų stipresnė už plieną ir tiek pat kartų lengvesnė už popierių. Be to, jis daug laidesnis elektrai nei dabar kompiuterių mikroschemose naudojamas silicis.

Grafenas buvo sukurtas dar 2004 metais, ir tada pradėtos intensyvios jo savybių ir panaudojimo galimybių studijos tęsiamos iki šiol.

Manoma, kad jį bus galima naudoti pigesnių ir greitesnių kompiuterių gamybai, itin greito įkrovimo talpesnėms baterijoms, ilgiau šviečiančioms lemputėms, lankstomai elektronikai, nedūžtantiems mobiliųjų telefonų ekranams, protezams ir net ypač ploniems prezervatyvams gaminti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Autonaujienos

„CityBee“ plečia paslaugų spektrą (11)

Automobilių ir dviračių dalinimosi paslaugas teikianti „CityBee“ plečia paslaugų spektrą: nuo šiol klientams papildomai bus teikiamos ir ilgesnės automobilių nuomos paslaugos. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, automobilį ilgesniam laikotarpiui bus galima išsinuomoti naudojantis programėle be papildomo užstato ar kelionės į specialius nuomos punktus.

Automobilių pardavėjų skaičiai nedžiugina: Lietuva – vis dar trečia nuo galo ES atskleidė, kas parduoda daugiausiai (35)

Naujų lengvųjų automobilių pardavimai Lietuvoje išlaiko stabilų augimą, rašoma pranešime žiniasklaidai. 2016 m. Lietuvoje parduota 23 tūkst. 113 naujų M1 ir N1 kategorijos automobilių, arba beveik penktadaliu (18,9 proc.) daugiau negu 2015 m., skelbia Lietuvos autoverslininkų asociacija (LAA).

2016-ųjų TOP-10 anapus Atlanto – tendencija aiški (45)

Nors naujais rekordais ar drastiškais pokyčiais ir nekvepia, 2016 metais automobilių pardavimai Jungtinėse Valstijose gamintojus kaip reikiant džiugino pardavėjus. Pigūs degalai, paprasta finansavimo sistema ir elementarus vartotojų noras pirkti padėjo automobilių gamintojams į kelius išsiųsti milijonus naujutėlaičių transporto priemonių, skelbia autoblog.com.

Buvęs „Volkswagen“ vadovas tvirtina „nežinojęs“ apie klastojimus

Buvęs „Volkswagen“ (VW) vykdomasis direktorius Martinas Winterkornas pareiškė nežinojęs apie manipuliacijas išmetamųjų teršalų rezultatais, kol skandalas neiškilo į viešumą, informuoja BBC.

Vidutinis Lietuvos automobilių parko amžius nesikeičia (14)

Konferencijoje, skirtoje 2016 metų automobilių rinkos apžvalgai bei prognozėms, pranešimą skaitęs Valstybės įmonės „Regitra“ Veiklos departamento direktorius Darius Jurgutis pastebėjo, kad nors pagal registracijos prašymų duomenis kelerius metus iš eilės konstatuojamas vietinei rinkai reikšmingas, nes nuoseklus, augimas, vis dėlto viso transporto priemonių, turinčių leidimą dalyvauti viešajame eisme, parko amžius išlieka beveik nepakitęs. M1 klasės transporto priemonių vidutinis amžius siekia penkiolika metų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Facebook draugai