„Kiek valstybė moka susukti paprastą žmogų, kai jis spjauna į viską, nuryja neteisybę ir niekur nebesikreipia dėl savo ramybės ir šeimos finansinės padėties“, - teigė ji. Tuo metu moteriai nežinomą automobilį apdraudęs draudimo įmonės atstovas tvirtino, kad jokių detektyvų istorijoje nėra – tiesiog galėjo įvykti techninė klaida.

Sostinėje gyvenančios Dalios istorija prasidėjo 2012 m. rugsėjį. Tuomet moteris sulaukė skambučio iš jos registruotą gyvenamąją vietą aptarnaujančios paštininkės Šilutės rajone. Daliai pašto darbuotoja pranešė, kad jai atkeliavo jau trečias registruotas laiškas iš „BTA draudimo“.

„Man pasidarė keista, nes visą laiką draudžiuosi „Lietuvos draudime“, - pasakojo moteris.

Sudomino parašas

Sostinės gyventoja suskubo susisiekti su „BTA draudimu“. Telefonu operatorė, patikrinusi duomenis, pasakė Daliai, kad baigėsi automobilio draudimas.

„Sakau – koks draudimas. Mano automobilis draustas „Lietuvos draudime“. Ji pasakė BMW automobilio modelį, kokio aš niekada gyvenime nesu turėjusi“, - istorija dalijosi pašnekovė.

Operatorei pasiūlius Daliai atvykti į draudimo bendrovės atstovybę, ši nukeliavo ten. Nusiųsta pabendrauti su įmonės juristu, moteris sužinojo, kad ne jai priklausantis BMW automobilis „BTA draudime“ buvo apdraustas per įmonę UAB „Naiva“. Moteriai taip pat buvo priminta, kad kai ji pirko savo BMW automobilį, šį buvo pati apsidraudusi trumpam laikui per UAB „Naiva“ įmonę. Taip moters duomenys atsirado įmonės rankose.

„Pamačiau sutartį. Ten nurodytas mano asmens kodas, parašas. Aiškiai matyti, kad jis bandytas padirbti, nes aš pasirašinėju su mergautiniu parašu, o čia bandyta pakartoti mano dabartinę pavardę“, - sakė moteris.

Parašius skundą moteris po kurio laiko sulaukė atsakymo iš „BTA draudimo“, kad šis neturi teisinių sąlyčių su UAB „Naiva“ ir pasiūlė kreiptis į pastarąją.

Išsigando dėl savo duomenų

Sulaukusi tokio atsakymo Dalia kreipėsi į UAB „Naiva“ direktorių. Pasak pašnekovės, šis nemaloniai ir su keiksmažodžiais ją išplūdo ir pasiūlė neieškoti teisybės.

„Išgirsti žodžiai šokiravo. Po skambučio pasijaučiau išsigandusi. Jei jau turi mano duomenis, gali padaryti daug ką. Tai žmogus, atsakingas už duomenų saugojimą. Nemiegojau gal savaitę laiko po skambučio“, - prisipažino moteris.

Po bemiegių naktų Dalia kreipėsi į advokatą. 2012 m. metais UAB “Naiva” buvo paduota į teismą ir pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Mėnesį laiko neišėjau iš kriminalinės policijos. Tai parodymus duoti, tai parašų reikia“, - vardijo sostinės gyventoja.

Vis dėlto moters rankos nusviro, kai šių metų kovo viduryje ji sulaukė atsakymo iš Vilniaus apygardos prokuratūros, kad „atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką, padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas“. Todėl ikiteisminį tyrimą tikslinga sustabdyti.

„Bet mes į teismą davėme UAB „Naivą“. Čia kalčiausias ne tas, kuris davė ne savo duomenis, o tas, kuris apdraudė automobilį“, - prokuratūros sprendimu stebėjosi pašnekovė.

Moteris teigė po tokio prokuratūros atsakymo galutinai nuleidusi rankas: „Galima apskųsti, bet vėl reikia advokato, pinigų. Jau išleidau ir taip daug pinigų. Kiek valstybė moka susukti paprastą žmogų, kai jis spjauna į viską, nuryja tą neteisybę ir niekur nebesikreipia dėl savo ramybės ir šeimos finansinės padėties“.

Taip pat moteriai nerimą kelia tai, kad Lietuvoje gali būti ir daugiau žmonių, kurie net neįtaria, kad jų vardu yra apdrausti kažkokie automobiliai.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Mažonė informavo, kad Dalios inicijuotame ikiteisminiame tyrime buvo atlikta rašysenos ekspertizė.

„Tačiau ji nepatvirtino, kad UAB „Naivos“ darbuotojas pasirašė dokumentus. Nenustačius kalto asmens ir buvo priimtas prokurorės nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą“, - komentavo prokuratūros atstovė. Pagal galiojančią tvarką moteris gali per 7 dienas nuo prokuroro sprendimo gavimo dienos jį apskųsti aukštesniajam prokurorui.

Tiesiog techninė klaida

DELFI susisiekus su UAB „Naiva“ direktoriumi Vaidotu Sakalausku šis teigė, kad su Dalia nutikusi istorija galėjo būti techninė klaida.

„Pavyzdžiui, valstybinio numerio raidę vieną ne taip įrašyk ir išlenda kita mašina. Galėjo būti, kad ir ji nepažiūrėjo, ir aš nepažiūrėjau“, - teigė jis.

Pasak V. Sakalausko, klaida galėjo būti padaryta ir vedant asmens kodą. Vis dėlto vyras teigė nesuprantantis, kodėl Dalia jam neva kenkia – jam taip pat teko daug kartų vykti į policiją dėl susidariusios situacijos.

Apgautas jaučiasi ir BTA

BTA Teisės skyriaus vadovė Madlena Podvorskienė teigė, kad UAB „Naiva“ yra priklausomas BTA tarpininkas.

Paklausta, ar įmanomas toks atvejis, kad be žmogaus žinios jo vardu būtų apdraustas jam nepriklausantis automobilis, M. Podvorskienė teigė, kad sutartys sudaromos remiantis civilinės atsakomybės draudimo įstatymu: draudikas privalo vadovautis sutartį sudarančio asmens pateiktuose transporto priemonės dokumentuose nurodyta informacija apie transporto priemonės savininką.

„Tuo atveju, kai draudimo sutartis sudaroma per atstovą (atvyksta ne savininkas), nors įstatymas to tiesiogiai nereglamentuoja, bet pagal BTA vidinius metodinius nurodymus, draudiko atstovas turi identifikuoti draudimo sutartį sudarantį asmenį, pareikalaujant asmens tapatybę patvirtinančio dokumento bei įsitikinti draudimo sutartį sudarančio asmens teise atstovauti draudėją“, - aiškino specialistė.

M. Podvorskienė tikino, kad Dalios istorijos atveju pagal tarpininko komentarą draudimo sutartis buvo sudaryta remiantis pateikta pirkimo-pardavimo sutartimi.

„Galima daryti preliminarią išvadą, kad atvykęs asmuo pateikė draudiko atstovui tikrovės neatitinkančius dokumentus, pasinaudojo pareiškėjos duomenimis, kas jau yra baudžiamosios bylos objektas, bei draudikas šiuo atveju liko taip pat apgautas“, - teigė M. Podvorskienė.

Lietuvos draudikų asociacija: klientė nukentėti negalėtų

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis teigė, kad vertinant situaciją be galimos asmens duomenų vagystės, šioje situacijoje vienintelis žalą patiriantis objektas gali būti draudikas.

„Jis parduoda draudimą nežinodamas tiksliai draudimo objekto rizikos laipsnio“, - aiškino jis.

Andrius Romanovskis
A. Romanovskis teigė, kad tokia situacija, kai svetimo žmogaus vardu gali būti apdraustas svetimas automobilis gali nutikti tuomet, kai norima susimažinti draudimo kainą: jei besidraudžiantis asmuo yra buvęs eismo įvykių kaltininkas.

Asociacijos atstovo teigimu, jei su svetimu automobiliu būtų nutikusi avarija draudimas būtų galiojęs ir žala trečiajam asmeniui vis vien būtų išmokėta, o kitąmet draudimas brangtų ne Daliai, o avarijos kaltininkui.

Transporto draudimo biuro direktorius Algimantas Križiniauskas, išgirdęs vilnietės istoriją, teigė pirmą kartą susidūręs su tokia situacija. Pasak jo, jam sunku sugalvoti pretekstą, kodėl kažkam reikėtų savo automobilį drausti visiškai svetimu vardu. Jis nemato jokios naudos moters duomenimis pasinaudojančiam asmeniui.

„Atvejis išimtinis. Įstatymas sako, kad draudikas turi įsitikinti, kad pateikti dokumentai tinka. Įtariu, kad toks variantas gali būti, jei kažkas labai sąmoningai turėdamas moters vardą, pavardę ir asmens kodą nusprendė jais pasinaudoti“, - kalbėjo A. Križiniauskas.

Biuro vadovas kelia kitą versiją, kad čia galėjo įsivelti ir techninė klaida.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (79)