Taip pat ministerija, atsižvelgusi į Europos Komisijos (EK) siūlymus, sieks įteisinti visas įmanomas priemones saugiam „dešiniavairių“ automobilių eismui užtikrinti.

Lietuva ne vienerius metus įrodinėjo, kad šalyje leidus registruoti „dešiniavaires“ transporto priemones dėl riboto vairuotojų matomumo nukentėtų eismo sauga. Tačiau į mūsų argumentuotus nuogąstavimus nebuvo atsižvelgta, o Teismas pasirinko laisvo prekių judėjimo Bendrijoje viršenybę“, – sakė susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.

Buvo argumentuojama, kad toks automobilis keltų grėsmę lenkdamas didesnę transporto priemonę, nes vairuotojas turėtų didžiąja automobilio dalimi išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. „Dešiniavairio“ automobilio vairuotojas, norėdamas sankryžoje pasukti į kairę, turėtų palaukti, kol priekyje arba priešpriešiais važiuojančios ir kairįjį posūkį rodančios transporto priemonės išvažiuos iš sankryžos.

Autobusai ar mikroautobusai su vairu dešinėje ir kairėje pusėje įrengtomis keleivių durimis keltų grėsmę keleivių saugumui, jiems įlipant ir išlipant. O tokios krovininės transporto priemonės, vežančios sunkius, negabaritinius ir pavojinguosius krovinius, dar labiau padidintų grėsmę eismo dalyviams.

Pasak viceministro, vadovaujantis Teismo sprendimu, turės būti priimti teisės aktai, leidžiantys registruoti ir eksploatuoti transporto priemones su vairu dešinėje, tačiau Susisiekimo ministerija padarys viską, kad tokie automobiliai būtų maksimaliai saugūs ne tik jų vairuotojams, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Ministerija sieks, kad būtų įteisintos priemonės, kurios pagerins „dešiniavairio“ automobilio vairuotojo regėjimo lauką. EK siūlymu, tokie automobiliai turės būti aprūpinti netiesioginio matymo įranga: periskopiniais, plataus stebėjimo kampo ar (ir) artimo vaizdo veidrodžiais, kamera su monitoriumi. Ministerijos pranešime rašoma, kad reikėtų ir „dešiniavairių“ transporto priemonių vairuotojų papildomo mokymo.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir poįstatyminių aktų pakeitimams turės pritarti Seimas. Reikiamų teisės aktų priėmimo termino ES Teisingumo Teismas savo sprendime nėra nurodęs.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (259)