Po pusmetį trukusio diskusijų apie mokesčius automobiliams štilio, politikai vėl prisiminė šį biudžeto lopymo rezervą. Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) pranešime žiniasklaidai rašoma, kad užuot įsigilinus į problemos esmę, kitų šalių patirtį ir priėmę ne pačius populiariausius, tačiau svarbius sprendimus, politikai skraido populizmo debesyse ir bando išrasti dviratį.
© Shutterstock nuotr.

Vienokie ar kitokie mokesčiai automobiliams egzistuoja visoje Europoje, išskyrus Lietuvą, Čekiją, Estiją ir Slovakiją. Tačiau nei vienoje šalyje, ši fiskalinė priemonė niekur nėra traktuojama tik kaip papildomų valstybės iždo pajamų surinkimo priemonė. Kur kas svarbesnė tokio mokesčio misija – tikslingas transporto parko formavimas, vartotojų įpročių koregavimas, susisiekimo, aplinkosaugos, saugaus eismo bei viešojo transporto problemų sprendimas. Būtent per automobilio mokesčio bazę ir tarifus siunčiami atitinkami signalai tiek vairuotojams, tiek mašinų gamintojams, rašoma

Šiuo metu kiekviena Europos Sąjungos valstybė pati spendžia dėl lengvųjų transporto priemonių apmokestinimo formos bei tarifų. Bendri tik principai, kuriais remiantis nustatomas automobilių mokestis: jo dydis paprastai diferencijuojamas pagal išmetamo CO2 kiekį, automobilio variklio galią, amžių, svorį, kuro rūšį ir pan. Bemaž visos valstybės, pritarusios šiam mokesčiui, stengiasi formuoti aplinkai draugiškesnį transporto parką, skatinti vairuotojus elgtis racionaliau ir rinktis ekonomiškesnius modelius. Siekiant šių tikslų surenkami pinigai naudojami tiek įvairiems aplinkosauginiams projektams finansuoti, įskaitant ir ekologiškesnių automobilių prekybos rėmimą.

Išskiriami trys pagrindiniai būdai kaip apmokestinami lengvieji automobiliai: lengvųjų automobilių naudotojo, metiniu ir vienkartiniu registracijos mokesčiu.

Naudotojo mokestis ES paprastai renkamas už važiavimą tam tikrais magistraliniais keliais ir diferencijuojamas pagal važiavimo apmokestintais keliais trukmę (savaitės, metų). Lengviesiems automobiliams, darantiems mažesnę žalą keliams, paprastai nustatomi mažesni naudotojo mokesčio dydžiai nei autobusams ir krovininėms mašinoms.

Toks principas laikomas logišku, nes didesnę mokestinę naštą užkrauna tiems automobilininkams, kurie daugiau važinėja. Kita vertus, pastaroji mokesčio forma niekaip neįvertina automobilio poveikio aplinkai – mokestis vienodas tiek didelio darbinio tūrio, neekonomiškus variklius turintiems modeliams, tiek mažalitražiams ar hibridiniams automobiliams.

Racionalesniu laikomas metinis automobilio naudotojo mokestis, kurio tarifas tiesiogiai siejamas su išmetamo CO2 kiekiu. Kuo mašina „žalesnė“, tuo pigiau ją eksploatuoti. Modelių, kurių variklių teršalų emisija nesiekia 120 g/km (ši riba skiriasi įvairiose šalyse) nuo mokesčio apskritai atleidžiami.

Iš esmės tokiais pat principais nustatomas ir vienkartinis naujai registruojamų lengvųjų automobilių mokesčio dydis: kuo mašinos variklis mažiau teršia aplinką CO2 dujomis, kuo transporto priemonė jaunesnė, tuo mažiau tenka mokėti jos savininkui.

Tuo tarpu Lietuvoje kol kas kalbama tik apie „prabangos“ mokestį, taip stengiantis nuraminti socialiai labiau pažeidžiamuose visuomenės sluoksniuose kilusias emocijų audras. LAA apgailestauja, kad spekuliuojant šia tema iš esmės diskredituojama pati „žaliojo“ mokesčio idėja. Politikai nekalba apie visuose civilizuotuose kraštuose priimtus automobilių mokesčio tarifo nustatymo principus – CO2 emisiją, variklio darbinį tūrį, mašinos amžių, svorį ir t.t., nes juos taikant didesnė finansinė našta užgriūtų ne sąlyginai pasiturinčiai gyvenančius modernesniais automobiliais važinėjančius žmones, o eksploatuojančius menkaverčius kledarus.

LAA teigimu, pasiūlymais įvesti „prabangos“ mokestį automobiliams įstatymų leidėjai žongliruoja neatlikę paprasčiausių namų darbų ir nepaskaičiavę, kiek kokių automobilių Lietuvoje yra, kokiais kriterijais vadovaujantis, kokias transporto priemones derėtų apmokestinti ir t.t.

LAA nariai reiškia susirūpinimą ir dėl to, kad apmokestinti „prabangos“ mokesčiu ketinama net tuos prestižinės klasės automobilius, kurie yra registruoti prekiaujančių automobiliais įmonių vardu ir yra skirti klientams, norintiems išbandyti juos realiomis eismo sąlygomis. T.y. tokios mašinos yra autoverslininkų darbo, bet ne finansinės galios demonstravimo ar tam tikro įvaizdžio kūrimo priemonės.

LAA ragina nagrinėti visuotinio kelių transporto priemonių mokesčio, priklausančio nuo transporto priemonių CO2 emisijos parametrų, klausimą. Asociacija ne kartą teikė Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir atitinkamoms ministerijoms atitinkamus pasiūlymus. Toks mokestis paraleliai gali būti svarstomas kartu su prabangos mokesčiu transporto priemonėms, nes iš esmės šių mokesčių reguliaciniai tikslai yra skirtingi.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Po atakų Ispanijoje – padidintas dėmesys saugumui „Velomaratone“ (1)

Po kruvinų teroro išpuolių Ispanijoje policija ir organizatoriai ėmėsi specialių priemonių, kad...

BMW atskleidė įspūdingą modelį (29)

Jau kitais metais Vokietijos automobilių koncernas BMW turėtų į gatves sugrąžinti rodsterį...

Įtampa Vokietijoje auga: prieš rinkimus – spaudimas automobilių gamintojams (11)

Vokietijos pastangos atsitiesti po vadinamojo „dyzelgeito“ skandalo gali labai greitai virsti...

„Škoda“ jau 2020 metais pristatys elektrinį miesto visureigį (4)

„ Volkswagen Group “ jau kurį laiką deda didžiules pastangas, norėdama nuo greičiau rinkai...

Kaune atidaryta viena moderniausių „Viada“ degalinių mieste (22)

Didžiausias šalyje degalinių tinklas „Viada LT“ pabaigė vienos lankomiausių Kauno Giraitės...

Top naujienos

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (29)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (779)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (21)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (72)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (1)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (30)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...

Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų (23)

Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas...

Japoniją pribaigė ne atominė bomba, o Stalino sprendimas? (624)

Šiemet buvo minimos 72-osios Hirosimos bombardavimo metinės. JAV branduolinio ginklo panaudojimas...

Nevaldoma kinų kosminė stotis netrukus kris į Žemę (20)

Nevaldoma Kinijos kosminė stotis, kaip teigiama, po mažiau nei vienerių metų sugrįš į Žemės...

Neatsakingas antibiotikų vartojimas sukelia pavojingas infekcijas pražūtingiausia senyvo amžiaus pacientams (2)

Anot medikų, neatsakingas antibiotik ų vartojimas didina pavojingų infekcijų riziką. Jų...