Neutralus Šveicarijos statusas toks išlieka ir kai kalbame apie automobilių parodas. Pamečiui besikeičiančiose Frankfurto ir Paryžiaus automobilių parodose atitinkamai dominuoja vokiški (Frankfurtas) ar prancūziški (Paryžius) automobiliai ir vargina savo didžiuliais plotais – ypatingai kalbant apie Vokietiją, kur parodų centro apimtis nuo vieno galo iki kito yra keli kilometrai, ir jei jau praleidai kokią naujieną vienoje pusėje, geriau sėsti į ten kursuojančius automobilius, kad pavežtų į reikiamą vietą.
Ženevos automobilių parodoje – viskas kitaip: čia plotai gerokai mažesni, tačiau pristatomų automobilių vertė – nepalyginamai didesnė. „Bugatti“, „Koenigsegg“, „Lamborghini“, „Pagani“, „Ferrari“ – visas šias markes čia galima ne tik apžiūrėti, paliesti, bet ir betarpiškai pabendrauti su šių kompanijų vadovais, automobilius konstravusiais inžinieriais, dizaineriais, rinkodarininkais ar tiesiog įžymybėmis, kurios nepraleidžia progos apsilankyti Ženevos automobilių parodoje.
Žinoma, superautomobilių rinka nėra didelė ir skirta turtingiausiems, bet čia pristatomi ir masinės gamybos automobiliai. Ir, reikia pasakyti, visos markės be išimties, įskaitant ir indų „Tata“ – jei Frankfurte ar Paryžiuje pasitaiko, kad nėra vieno ar kito gamintojo, Ženevoje tai praktiškai neįmanoma – čia visi gamintojai stengiasi pristatyti savo naujausius pasiekimus.
O pasiekimai akivaizdūs – vis labiau dominuoja elektromobiliai, hibridiniai modeliai ir autonominės mašinos, Jei pirmųjų dviejų, alternatyvia energija varomų, modelių bumas prasidėjo prieš gerą dešimtmetį, tai savaeigiai automobiliai – naujausia pastarųjų kelerių metų mada.
Visa tai vadinama progresu ir kad ir kaip tai nepatiktų vertinantiems tradicinius automobilius su dideliais ir galingais motorais, jų era – jau praeityje. Ateitis – tik maži, ekonomiški, benzinu (vis mažau gamintojų investuoja į naujų dyzelinių motorų kūrimą) ar elektra valdomi, kaip miesto infrastruktūros dalis funkcionuojantys automobiliai – to jau nepakeisime, norime mes to ar ne.
