Vietoje to pirkėjams siūloma planšetinio kompiuterio ekrane sukonfigūruoti juos dominantį modelį ir tuoj pat jį išvysti milžiniškame „išmaniosios sienos“ ekrane. Tiesa, kol kas dar nėra aišku, ar tai naujos kartos automobilių salonų aušra, ar tik dar vienas mėginimas išsiskirti, kuris žlugs taip ir neatidarius dvidešimtojo salono.
Europos didmiesčių centruose nekilnojamojo turto kainos yra milžiniškos, tad čia eksponuoti visą modelių gamą būtų labai brangu. Tuo tarpu tokiame interaktyviame salone nerasime nei vieno automobilio – čia pirkėjui dideliame ekrane demonstruojamas realaus dydžio jo susikonfigūruotas automobilis su pasirinkta spalva, ratlankiais ir kita įranga, jis rodomas važiuojantis įvairiais keliais ir netgi skleidžia būtent pasirinkto variklio garsą. Be to, pirkėjas gali sąveikauti su šiuo virtualiu automobiliu, pavyzdžiui, atidarydamas duris ar bagažinę. „IHS Automotive“ analitikas Ianas Fletcheris mano, kad modernios technologijos turėtų pagerinti markės įvaizdį. Anot jo, kai kurie žmonės į tokį saloną užsuks vien dėl smalsumo, o vėliau galbūt susimąstys ir apie galimybę įsigyti „Audi“. Tiesa, I.Fletcheris pabrėžia, jog dar nėra aišku, ar jiems pavyks parduoti automobilių.
„Audi City“ vadovas Jimas Leckie tvirtai tiki, kad šiame salone pavyks parduoti automobilių. Jis pripažįsta, kad daug dėmesio skiriama markės įvaizdžiui gerinti, tačiau po tuo slypi prekyba automobiliais. Per pirmąsias 12 veiklos dienų „Audi City“ pardavė 15 automobilių, o šiems metams keliami kuklūs pardavimo tikslai, tačiau kitąmet Piccadilly rajone įsikūręs salonas turės tokius pat ambicingus planus kaip ir bet kuris kitas „Audi“ dileris. „Audi City“ koncepcija siekiama pasiekti miestų centruose dirbančius žmones, kurie įprastomis sąlygomis neturėtų laiko darbo metu vykti į saloną, o čia galima užsukti tiesiog pietų pertraukos metu išėjus nusipirkti sumuštinio.
J.Leckie pastebi, kad „Audi“ strategijoje nemažai dėmesio skiriama modelių gamos plėtrai, tad darosi neįmanoma statyti vis didesnius salonus. „Audi City“ automobilį įsigyti nusprendę žmonės nukreipiami į už 2 km netoli Viktorijos geležinkelio stoties esantį gerokai kuklesnį pastatą. Automobiliai bandomiesiems važiavimams pristatomi į pirkėjo namus ar biurą, bet J.Leckie tvirtina, kad jų prireikia toli gražu ne visiems pirkėjams. Pasak jo, iš 15 parduotų automobilių, tik 6 pirkėjai pageidavo bandomojo važiavimo. Vadovas pripažįsta, kad, nors interaktyviam salonui reikia daug mažesnio ploto, tai yra labai brangus projektas, tačiau jis yra ilgalaikio „Audi“ plano dalis.
BMW savo ruožtu Paryžiuje netoli Eliziejaus laukų esančioje Jurgio V gatvėje atidarė interaktyvų saloną, kuriame įrengti penkti trimačiai automobilių konfigūratoriai leidžia pirkėjams tinkinti pasirinktą modelį ir vėliau jį išvysti 84 colių skersmens ekrane, kur jis apžiūrimas užsidėjus 3D akinius. Vien skaitmeninė įranga sudarė 3 mln. eurų (10,4 mln. Lt) iš bendros 11 mln. eurų (38 mln. Lt) sąmatos. Gegužės mėnesį atidarydamas saloną BMW prekybos vadovas Ianas Robertsonas pabrėžė, kad mažmeninė prekyba pasikeitė keičiantis technologijoms bei pirkėjų elgesiui, poreikiams ir lūkesčiams. Ši taip vadinama „Ateities prekybos“ (Future Retail) strategija bus taikoma visame pasaulyje esantiems dileriams.
BMW nusprendė pasinaudoti sėkminga „Apple“ patirtimi ir naujajame Paryžiaus salone pirkėjus pasitinka produktų genijumi vadinamas specialistas, kiek primenantis „Apple“ parduotuvėse pirkėjus konsultuojančius „Apple“ genijus“. Šis „BMW genijus“ neprekiauja automobiliais, o vaikšto po saloną su planšetiniu kompiuteriu rankoje ir atsako į pirkėjams kylančius klausimus. Teigiama, kad greitai tokius specialistus bus galima sutikti kiekviename BMW salone.
