Nenaujais automobiliais prekiaujančios bendrovės gyvena skirtingomis nuotaikomis: vienos bankrutuoja, o kitos išlaiko pernykščių pardavimų rezultatus ar net juos gerina. Pastarosioms išsigelbėjimu tapo suaktyvėjusi partnerystė su bankais ir lizingo bendrovėmis.

Prie vargstančiųjų galima priskirti įmones, kurių veikla buvo grindžiama automobilių importu iš Vakarų Europos šalių. Sunkmetis Lietuvoje pakirto gyventojų perkamąją galią, Rytų Europos šalyse padidėję mokesčiai įvežamiems automobiliams atbaidė tenykščius klientus, o išaugus kuro kainoms, pargabenti naudotą automobilį į mūsų šalį kainuoja daugiau. Ar situaciją pakeis sumažintas akcizas dyzelinui – kol kas dar anksti spręsti.

Niūrūs laikai ir automobilių importuotojams iš JAV. Anksčiau anapus Atlanto aukcionuose įvairius modelius sėkmingai pirkdavę ir laivais į Lietuvą plukdę verslininkai skundžiasi, kad šiemet importuojamų ir parduodamų automobilių sumažėjo apie 70–80 proc.

Žada skaičiuoti rekordinius pardavimus

Vis dėlto ekonomikos sąstingis kai kurioms nenaujais automobiliais prekiaujančioms bendrovėms netrukdo gerinti praėjusių metų rezultatų. Pavyzdžiui, „Baltijos realizacijos centras“ (BRC) skelbiasi per pirmąjį pusmetį Lietuvoje pardavęs 15 proc. daugiau automobilių nei per tą patį laikotarpį 2008 metais. Lyginant tik šių metų birželio mėnesį su praeitų metų tuo pačiu mėnesiu pardavimų augimas dar ryškesnis – 60 proc., o metų pabaigoje bendrovė žada skaičiuoti rekordinius pardavimus.

Galima sakyti, kad apynaujais automobiliais prekiaujančias įmones sunkmečiu gelbsti bendradarbiavimas su bankais ir išperkamosios nuomos bendrovėmis. BRC bendrovė – ne vienintelė gali pasigirti augančiais pardavimų rodikliais. Yra dar keletas kitų šios rinkos žaidėjų, kurie atlieka tarpininko vaidmenį realizuojant iš nemokių klientų surinktą keturratį turtą. Šis bendradarbiavimas itin suaktyvėjo prieš keletą mėnesių, kai bankai nusprendė kuo greičiau atsikratyti „balasto“, todėl šiuo metu 3-5 metų senumo automobilių rinkoje dominuoja modeliai, turintys „lietuvišką“ istoriją.

„Paradoksalu, tačiau dabar didesnę dalį parduodamų automobilių sudaro naudoti Lietuvoje, o ne atvaryti iš užsienio. Anksčiau buvo priešingai. Šiuo metu užtenka ir bankų bei lizingo bendrovių turimų automobilių, kuriuos norima greičiau parduoti, todėl importuoti didesniais kiekiais nėra prasmės“, – DELFI kalbėjo BRC verslo plėtros vadovas Andrius Šeršniovas.

Tikisi, kad situacija tėra laikina

Kritusį naudotų automobilių importą geriausiai iliustruoja „Regitros“ duomenys. Per pirmąjį šių metų pusmetį šalyje įregistruotos 83,2 tūkst. į šalį įvežtos transporto priemonės, t.y. 32,9 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Naudotų transporto priemonių registravimo apimtys smuko 24,8 proc. iki 75,2 tūkst. (2008 m. – 100,1 tūkst.).

Nors ir pastebima, kad vis daugiau automobilių atkeliauja iš Prancūzijos, Italijos ir Belgijos, tačiau mūsų šalies transporto priemonių parką gausiausiai papildo keturračiai iš Vokietijos, kurių šiemet įvežta 24,6 tūkst. (33 proc. visų įvežtų).

Su išperkamosios nuomos bendrovėmis bendradarbiaujantys apynaujų automobilių pardavėjai lyg susitarę kartoja, esą pirkėjai džiaugiasi keturračiais, eksplotuotais Lietuvoje: dauguma jų pagal garantiją buvo prižiūrėti atstovybės servise, o visos su remontu susijusios procedūros yra užfiksuotos knygelėje.

„Yra dvi pirkėjų grupės: pirmieji visada įsitikinę, kad iš kai kurių šalių, pavyzdžiui Vokietijos, atkeliauja tvarkingi automobiliai, o kiti pirmenybę teikia mūsų šalyje naudotiems, turinties garantiją ir „lietuvišką“ istoriją“, – pažymėjo A.Šeršniovas.

Vis dėlto automobilių importu užsiimantys prekeiviai neslepia apmaudo, kad ir taip sunkiais laikais atsirado netikėta konkurencija Lietuvoje.

„Pirkėjams dažnai kartoju, kam reikia pirkti palyginti neseną, bet kokio nors vadybininko „nudrožtą“ modelį iš Lietuvos, jeigu gali rinktis vokiečio prižiūrėtą automobilį. Kas tuo netiki, gali nuvažiuoti į servisą ir „perkratyti“ automobilį, tuomet sužinai viską, ko reikia, ir nebereiks jokių mašinų su „lietuviška“ istorija, o be to, bus dar pigiau. Pažiūrėkit kokie keliai pas mus, kiek druskos žiemą automobiliai „suvalgo“, – importuotų modelių kokybę gynė automobilių perpardavėjas iš Kauno Tomas M. (pavardė redakcijai žinoma – red. past.).

Pašnekovas pasiguodė, kad tokie jo įtikinėjimai vis dažniau atsimuša ne tik į suplonėjusią pirkėjų piniginę, bet ir į nuostatą, kad Lietuvoje nuo pardavimo prižiūrėti apynauji automobiliai – patikimesni. Tomas M. įsitikinęs, kad tokia situacija laikina ir išpardavus lizingo bendrovių keturračius, potencialiems pirkėjams teks vėl atsisukti į importuotojus.

Klientai – ir iš užsienio

Prie to, kad apynauji automobiliai Lietuvoje ilgai neužsibūna, prisideda ir pirkėjai iš užsienio. Galima pastebėti, kad mūsų šalyje nelengva rasti maždaug vienerių metų senumo modelių, kuriuos prieš kurį laiką „iššlavė“ vokiečiai. Mat Vokietijoje, kaip ir daugelyje Vakarų Europos šalių, sunkmečiu buvo priimta naujų automobilių pardavimų gaivinimo programa, kurios esmė – perkant naują arba iki vienerių metų senumo transporto priemonę, galima gauti 2 tūkst. eurų (apie 6,9 tūkst. litų).

Tokios pat išmokos gali tikėtis vokiečiai, į metalo laužą atidavę ne jaunesnį kaip 9 metų automobilį bei nusprendę pirkti modelį, kuris atitiktų „Euro 4“ taršos standartus. Tiesa, šiai programai Vokietijoje skirtas 5 mlrd. eurų (apie 17,2 mlrd. Lt) fondas jau eina į pabaigą.

„Sulaukėme daug klientų iš Vakarų Europos, nes Baltijos šalyse šiandien automobilį galima nusipirkti daug pigiau nei Vokietijoje, Prancūzijoje ar Italijoje. Nemažai klientų atvyksta iš Artimųjų Rytų regiono, Baltarusijos, Kazachstano. Būna ir taip, kad vienas pirkėjas iš užsienio iškart nuperka 5-6 automobilius“, – teigė BRC atstovas A.Šeršniovas.

Naudotų automobilių prekeiviai patenkinti dabartine situacija ir akvyviu bendradarbiavimu su bankais. Tvirtinama, kad dėl neišmokėtų paskolų gražintų automobilių resursai dar lieka nemaži, tačiau kaip ilgai tęsis jų išpardavimas, bus aiškiau metų pabaigoje.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją