Pirmoji paskaita – sąžiningas lenktyniavimas

Pirmasis į auditoriją kreipėsi vienas geriausių lenktynininkų Lietuvoje – „Volkswagen Cup Poland“ čempionas R. Kupčikas. Jis ėmėsi nagrinėti įvairių su sąžiningu lenktyniavimu susijusių situacijų, remdamasis savo patirtimi bei detaliai aprašyta teorija. Buvo nagrinėjamos įvairios lenkimų, blokavimo, pozicinių lenktynių situacijos, nagrinėjama vaizdinė šių situacijų medžiaga. Visos lekcijos metu akademijos dalyviai buvo skatinami diskutuoti bei užduoti jiems rūpimus klausimus.

Taip pat buvo nagrinėjami klausimai, kuriuos lenktynininkai uždavė dar prieš renginį socialiniame tinklapyje „Facebook“. Po lekcijos, paskelbus apie trumpą pertrauką, Robertas pasiliko papildomo laiko atsakyti į kiekvieno norinčio klausimus gyvai, o tai greitai peraugo į dar vieną atvirą diskusiją su dalyviais.

Antroji paskaita – lenktynių saugumas ir teisėjavimas

Po trumpos pertraukos lenktynininkai sugužėjo atgal į auditoriją – visgi saugumas yra vienas svarbiausių automobilių sporto aspektų. Šia itin svarbia tema lekciją paruošė R. Antanavičius – varžybų vadovas ir teisėjas, turintis daugybės metų lenktynių teisėjavimo patirtį bei šiuo metu pirmininkaujantis LASF saugaus varžybų organizavimo komitetui.

Remigijus paskaitą pradėjo detaliai apžvelgdamas teisėjų naudojamas vėliavas, kuriomis jie komunikuoja su lenktynininkais, teisėjų darbo praktines situacijas bei daugybę kitų klausimų, kurie turėtų užtikrinti lenktynių dalyvių, žiūrovų bei organizatorių saugumą. Lekcijos pabaigoje buvo nagrinėjamos konkrečios lenktynių situacijos ir atsakomi visų suinteresuotų dalyvių klausimai.

Trečioji paskaita – lenktynininko psichologija

Daugybės šiltų atsiliepimų susilaukė J. Dereškevičiaus paskaita apie lenktynininko psichologiją. Garsėjantis savo kuklumu, šis garsus lenktynininkų treneris visus tarsi užbūrė savo paprasta, itin nuoširdžia, tačiau gausybę informacijos pateikiančia lekcija.

Lenktynininko sąvoka, kuri dažnai yra heroizuojama, čia buvo nagrinėjama atsižvelgiant į jo žmogiškąsias savybes – mintis, samprotavimus, nuovargį, baimes ir netgi tokius fiziologinius aspektus kaip alkis, kvėpavimas ar net žmogaus regėjimo sąryšis su mintimis. Dalyviai sulaukė gausybės patarimų, kaip tobulinti save, kaip lenktynininką, netgi nesėdant prie automobilio vairo. Kaip tobulinti savo regėjimą, klausą bei kitus pojūčius. Kaip ir kiekvienos lekcijos pabaigoje – buvo nagrinėjami klausimai, dalyvių užduoti internetu dar prieš renginį ar kilę renginio metu.

Šiuo metu LASF vice prezidento pareigas einančio J. Dereškevičiaus lekcija palydėta gausiais lenktynininkų plojimais.

Ketvirtoji paskaita – lenktynininko marketingas

Turbūt niekas nedrįs ginčytis, jog sunku būtų rasti tinkamesnį lektorių lenktynininko marketingui paaiškinti. Didžiulę patirtį turintis lenktynininkas, Dakaro dalyvis bei rinkodaros specialistas B. Vanagas vedė paskutinę pirmosios „Wolf School“ mokyklos lekciją.

Sistemingai ir labai įkvepiančiai dėstęs lektorius su dalyviais aptarė sėkmingo lenktynininko portretą – kaip svarbu yra stengtis tapti geriausiu savo srityje ir nesvarbu, kokia tai veikla bebūtų. Benediktas pasakojo apie partnerių paieškos svarbą, kaip kinta lenktynininko padėtis nuo jų skaičiaus, rėmėjų poreikius, pozicijas bei lenktynininko poreikį išsiskirti iš kitų. Lekcijos metu buvo skatinama aktyvi diskusija, siekiant surasti visus rūpimus atsakymus.

Lenktynių akademijos ateitis

Dalyvių gausa parodė, jog tokio pobūdžio seminarai turi labai didelę prasmę, taigi akademijos organizatoriai – „Fast Lap“ komanda bei partneriai – alyvos gamintojas „Wolf“ ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas – tikisi, jog ateityje lenktynininkai sulauks ir daugiau tokio pobūdžio renginių, kurie galės aptarti automobilių sporto techninę pusę arba dar giliau nagrinėti jau aptartas temas. O visi, kurie negalėjo pirmojo „Wolf School“ seminaro regėti gyvai – greitu metu galės tai padaryti internetu, kur bus patalpinta visa renginio filmuota medžiaga.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)