Pakvipus paraku, LASF prezidentas Romas Austinskas antradienio vakarą sukvietė visą federacijos vadovybę ir ralio čempionato dalyvius diskusijai dėl galimų sprendimų, tačiau itin emocingas susitikimas po maždaug pusantros valandos baigėsi tuo, kad sportininkai mandagiai pasiuntė M. Simsoną velniop ir paliko posėdžių salę.
Kas išprovokavo tokią audringą reakciją? Bandant situaciją apibrėžti vienu sakiniu: oficialiais dokumentais tyliai virtusios ralio komiteto vadovo vizijos kardinaliai skiriasi nuo absoliučios daugumos ralio meistrų nuomonės ir galimybių.
Kad esama principinių nesutarimų buvo aišku jau prieš metus kilus panašiai diskusijų bangai, kokių klasių automobiliais realiai gali varžytis mūsiškiai sportininkai ir kaip turėtų atrodyti čempionato kalendorius. Tuomet aistroms nurimus buvo sutarta, kad kompromisų dėl būsimo sezono reglamento paieškos prasidės kiek įmanoma anksčiau ir kad sprendimai bus priimami atsižvelgiant į pačių sportininkų nuomonę.
Vienas toks susitikimas, pasėjęs optimistinių vilčių dėl 2017-ųjų čempionato, iš tiesų įvyko šių metų vidurvasarį. Tačiau prieš keletą savaičių pasirodęs jau ne eskizas, o oficialus dokumentas lemiantis būsimų ralio pirmenybių formatą, buvo visiškai kitoks, nei tikėjosi sportininkai. Užsimoję atgaivinti bendradarbiavimą su kaimynais lenkais (numatyti du bendri etapai Gdanske ir Vilniuje), ralio strategai iš esmės nužudė draugystę su braliukais latviais – nesugebėta susitarti nei dėl vieno bendro etapo kitiems metams.
Itin palankiai sportininkų vertinto „Žemaitijos ralio“ mūsiškiams kalendoriuje apskritai neliko, radus sveiku protu sunkiai paaiškinamą pretenziją šias varžybas organizavusiam Kelmės ASK.
Bandymai išsiaiškinti, kodėl viskas būtent taip dėliojama, virto balaganu, o M. Simsono atsakymai neįtikino. Į susitikimą nepatingėjęs atvykti šių metų Lietuvos ralio čempionas Janis Vorobjovas perspėjo, jog užsispyrus laikantis M. Simsono vizijų po metų apie lietuvišką ralį bus galima kalbėti būtuoju laiku ir tiesmukai paklausė, ar jis neketina reaguoti į visos sportininkų bendruomenės reikalavimą trauktis. M. Simsonas atsikirto geriau žinąs, ko reikia ralistams.
Po tokio akibrokšto susitikimas iš esmės nutrūko – lenktynininkai persikėlė diskutuoti į vieną Kauno kavinių, o LASF taryba liko ieškoti sprendimo. Trečiadienio ryte R. Austinskas „maištininkus“ informavo, kad M. Simsonas visgi pasitrauks iš ralio komiteto vadovo posto. Jo vietą užims vienas iš LSAF tarybos narių, iki artimiausio federacijos suvažiavimo dirbsiantis su likusiais komiteto nariais ir sportininkų atstovų grupe.
Taip turėtų pavykti išvengti teisminių ginčų, ištaisyti lenktynininkus erzinusias reglamento nuostatas ir pakoreguoti ralio kalendorių.
