Armino Jasikonio vedama Lietuvos rinktinė liko 22-i ir dėl papildomos vietos finale kovos sekmadienio rytą.
A. Jasikonis savo klasėje finišavo 12-as, Arūnas Gelažnikas 23-as, o Nerijus Rūgštela nepasinaudojo didėle griūtimi starte ir liko — 25-as. Šeštadienį dominavo praėjusių metų čempionai, visose klasėse triumfavę belgai.
Rytoj lietuviai visi kartu kovoje dėl paskutinio kelialapio į startą stos treti.
„Viskas ko reikia yra greitai važiuoti“, — lakoniškai pasakojo A. Jasikonis.
Šiose varžybose incidentų pavyko išvengti, tačiau ne visada šis sportas būna atlaidus praradus koncentraciją. Šuoliai iš didelio aukščio, griūtys ir susidūrimai su kitais sportininkais gali lemti ankstyvą karjeros pabaigą.
Vienos didžiausių pasaulio motociklų kroso žvaigždžių rado laiko DELFI papasakoti apie baisiausius savo incidentus, tykančius šiame motociklų sporte.
Australas Chatas Reedas į moto krosą grįžo specialiai dėl šių varžybų. Jungtinėse Valstijose jis yra vienas konkurencingiausių super kroso žvaigždžių. Įdomiausias jo karjeros momentas buvo 2012 metais. Likus keliems etapams iki varžybų čempionato pabaigos jis buvo antras ir Dalaso etape pateko į skaudų incidentą kovojant su kitu čepionato lyderiu.
Dėl išnarinto kelio jam teko atlikti operaciją ir sezonas buvo baigtas. Visgi, tai šio sportininko neatgrasė nuo adrenalino paieškų, nors kaulai jiems gyja taip pat lėtai, kaip ir paprastiems žmonėms.
„Daktarai neleidžia važiuoti 6 savaites, tačiau viską darau, kad jau po penkerių galėčiau sėsti ant motociklo“, — pokalbį pradėjo motociklininkas.
2012 metais jį ištikusi, ir iš sporto kuriam laikui išmetusi trauma iš šalies neatrodė labai brutali. Motokrosininkas yra kritęs ir iš 6 metrų aukščio, tačiau ant briaunos atsistojo visą australo karjerą.
„Mano visi baisiausi kritimai baigėsi be jokių traumų. Svarbu kaip nukrenti. Iš šalies incidentas gali ir neatrodyti labai, bet tikrai gali būti skausmingas, kaip ir tas incidentas“, — kalbėjo C. Reedas.
Baimės sportininkas ant motociklo nejaučia. Jam važiuoti motociklų kroso trasa yra lyg pasivaikščioti miške.
„Čia toks sportas. Yra truputį jaudulio prieš startą, bet aš tuo užsiimu nuo tada, kai man buvo 3 metai. Tai normali mano aplinka, nieko aš per lenktynes nejaučiu — jokių baimių, tiesiog važiuoju“, — kalbėjo australas.
Anot jo, užsiiminėdamas šiuo sportu, turi susitaikyti, kad teks kristi ne vieną kartą.
„Nereikia tau užsiiminėti motociklų krosų, kad susilaužytum kaulus. Kaulai lūžta ir per futbolo varžybas, o einant gatve tave gali nutrenkti ir automobilis. Mes mylime šį sportą ir šias traumas priimame be didelių nuoskaudų“, — pasakojo sportininkas.
Tos pačios nuomonės yra ir Didžiosios Britanijos motociklų kroso žvaigždė Deanas Wilsonas. Jis patikino, kad motociklininkai net tik gyja taip pat lėtai kaip ir paprasti žmonės, bet ir prie skausmo nepripranta.
„Ne, skauda velniškai, prie skausmo nepriprasi niekaip“, — kalbėjo sportininkas.
O skausmo jam tenka patirti nemažai.
„Negaliu pasakyti kiek turėjau kaulų lūžių. Porą kartų mano petys išsinarino, klubas, turėjau smegenų sutrenkimų, bet pats bjauriausias atsitikimas buvo šiemet. Persipjoviau vidinę kelio dalį ir daryti operaciją“ — pasakojo jis.
Visgi, yra motociklininkė, kuri sugebėjo tris kartus iš eilės tapti pasaulio čempione, taip ir nesusilaužiusi nė vieno kaulo.
Italė Chiara Fontanesi yra moterų motociklų kroso žvaigždė. Ją treniruotis kviečia net Valentino Rossi, kuris yra motociklų sporto Jėzus Kristus. Visgi, ne stebuklai jai leidžia apsisaugoti nuo traumų.
„Nesu susilaužiusi nė vieno kaulo. Praėjusiais metais turėjau du smegenų sutrenkimus, bet tik tiek“, — pasakojo sportininkė.
„Tikrai esu kritusi daug ir skaudžiai, bet pavyko išvengti rimtų traumų. Prieš patekdama į profesionalų motociklų krosą buvau gatvės gimnastė. Esu tikrai elastinga, tai ir padeda išvengti traumų. „Baigusi karjerą galėsiu kitus motociklininkus mokyti kaip reikia nukristi“, — juokėsi sportininkė.
