Kokia galinga pradžia – toks juodas ruožas finiše. Įpusėjus sezonui tvirtai „Touring Autocross“ klasėje pirmavęs P. Pleskovas galiausiai tarp 31 dalyvio liko antras (189 taškai), čempiono laurus perleidęs čekui Otakarui Vyborny (199 tšk.).
„Ambicijos buvo didelės – mažiausiai podiumas. Sezono viduryje pamatėme, kad galime kovoti dėl aukščiausios pozicijos. Bet paskutiniame etape teko atiduoti auksą be kovos – net nesivaržant finaliniame važiavime“, – prisiminęs banguotas pirmenybes, graužėsi Lietuvos sportininkas.
Paskutinėse aštuntosiose sezono lenktynėse Italijoje P. Pleskovui koją pakišo sugedusi „Ford Focus“ automobilio elektronika.
Iki tol lietuvis važiavo čempionišku tempu, tiek kvalifikaciniuose, tiek finaliniuose važiavimuose nuolat būdamas tarp greičiausių.
„Kalbantis su specialistais, visi susidarė nuomonę, kad Paulius šiais metais realiai buvo pats greičiausias“, – teigė lenktynininką treniruojantis jo tėvas Vladas Pleskovas.
Tai – šiokia tokia paguoda P. Pleskovui, kuris Europos autokroso čempionate su pertraukomis dalyvauja nuo 2004 metų ir užėmė aukščiausią poziciją karjeroje.
Paties piloto nuomone, gerinti rezultatus leido žinios, per ilgus metus sukauptos tobulinant techniką.
Pritaikius „Ford Focus“ autokrosui, pakeista apie 90 proc. automobilio detalių, anot V. Pleskovo, važiuoklę ir pakabą komanda sukūrė pati. Rankas lietuviai pridėjo ir prie variklio, dabar išvystančio iki 580 arklio galių.
Greitis P. Pleskovui žūtbūt reikalingas norint išvengti apsistumdymų trasoje su agresyviai važiuojančiais Čekijos sportininkais, kurių geriausių dešimtuke šiemet finišavo net septyni.
„Visi labai greiti, pikti, kad kažkas trukdo jiems susitvarkyti savus reikalus. Vienintelis kelias – pabėgti toli į priekį“, – savo taktiką nupasakojo P. Pleskovas, apgailestavęs, kad brautis į priekį nebepadeda čempionate nebesivaržantys tituluoti jo paties tautiečiai Aurelijus Simaška ir Nerijus Naujokaitis.
Pagalbos lenktynininkas prašo ir valstybės. Pasak jo, vien išlaidos kelionei ir pragyvenimui kiekvieno etapo metu sudaro apie 3 tūkst. eurų, neminint to, ką „suvalgo“ savomis rankomis ruošiama technika. P. Pleskovo žodžiais, važiuoti be valstybės finansinio palaikymo, kuriuo esą džiaugiasi Čekijos sportininkai, yra sudėtinga.
Bet tai klaipėdietis darys ir kitais metais, atidėjęs savo planus pereiti į ralio-kroso varžybas.
„Jeigu šiemet būtume laimėję, autokrose daugiau nedalyvautume. Todėl dabar mintys dvejopos. Turbūt bandysime vėl šturmu siekti čempiono titulo. Bet viskas priklauso nuo investicijų. Labai prašytume valdžios institucijų dėmesio ne vien žiniasklaidoje, bet ir finansiniu požiūriu, nes be jo labai sunku“, – paramos ieškojo P. Pleskovas.
Nelengva sudurti galą su galu bus ir Vilkyčių (Šilutės raj.) trasos vadovams, pasiryžusiems kitą sezoną surengti vieną iš Europos autokroso čempionato etapų. Praeityje toks jau vyko Plungėje, bet po brangiai kainavusių varžybų trasos savininkai neatlaikė finansinės naštos ir buvo priversti skelbti bankrotą.
