Daugelis pasvarstymų „ką reiktų daryti?“ įžvalgų gilumu taip pat nepribloškė: seno ralio vilkai vardijo prielaidas, kurioms esant gali užaugti naujas WRC (Pasaulio ralio čempionatas) čempionas – anksti gauti teisingas automobilio valdymo pamokas, turėti stiprų finansinį užnugarį, būti dosniai dievulio apdovanotu talentais, suburti stiprią vadybininkų – mechanikų komandą ir t. t.
Tačiau nuo ko pradėti, kur ir kaip žengti pirmą žingsnį, ko konkrečiai griebtis? Ieškodami atsakymų į šiuos klausimus „N40-Egzotika“ ralio komandos strategai ryžosi ambicingam projektui, kurio finiše – jei tik viskas klostysis sklandžiai – bus galima kalbėti apie sėkmingą kartų kaitą lietuviškoje ralio mokykloje ir lygiavertę kovą su geriausiais užsienio pilotais.
„Pasidomėjus įspūdingiausių laimėjimų pasiekusių lenktynininkų biografijomis, akivaizdu, kad norint užauginti čempioną dirbti reikia pradėti su 5-6 metų vaiku nuo treniruočių kartodrome, paskui – kai pasieks pedalus – važiuoti į slalomo varžybas, vėliau į mėgėjiškas ralio sprinto lenktynes. Formuojant įgūdžius dar būtina „paragauti“ automobilių kroso ir žiedinių lenktynių.
Jei įveikus visus šiuos etapus entuziazmas nebus dingęs, o finansiniai resursai nebus visiškai išeikvoti – išmuš starto klasikiniame ralyje valanda. Deja, Lietuvoje tokia sklandžiai ir sparčiai aukštyn kylančia karjeros kreive galinčius pasigirti sportininkus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Dažniausiai net ir patys perspektyviausi nepajėgia „pavežti“ beprotiškai sunkaus komandos išlaikymo krūvio, todėl traukiasi iš ralio pasaulio ar sugrįžta į jį tik sulaukę tokio amžiaus, kai norint tapt N40 vyrų autoklubo nariu nebereikia tėvų sutikimo.
Žinoma, tuomet kalbėti apie aukštus sportinius rezultatus net teoriškai nėra kaip – važiuojama tik dėl malonumo. Mes tą ir darome, tačiau antraisiais komandos gyvavimo metais supratome, kad iki visiškos pilnatvės kai ko trūksta“, – dėsto N40 vyrų autoklubo įkūrėjas, „N40-Egzotika“ ralio komandos pilotas Algirdas Kazlauskas.
Konkrečiai šiuo atveju tas „kai kas“ buvo dėl ralio lengvai išprotėjęs 16-metis Rokas Misiūnas. Kadangi dėl amžiaus cenzo pilnateisiu vyrų klubo nariu jis pats negali būti, N40 garaže pradėjo lankytis drauge su tėvu Sigitu. Čia prieglobstį ir techninę pagalbą rado „kovinis“ Roko automobilis – 1992-ųjų laidos „Opel Kadett GSI“, o neseniai klubo trofėjų sieną papuošė ralio sprinto lenktynėse „Mažeikiai-Viekšniai 2016“ iškovota pirmoji Roko taurė.
„Deja Rokas neturėjo galimybių pradėti nuo kartingo ir logiškai „lipti“ aukštyn, tačiau, nežiūrint į tai, mūsų komandą globojantis ralio profesorius Jonas Dereškevičius atlikęs keletą testų patikino, kad Rokas, kuriam ką tik sukako 17, turi visus duomenis, leidžiančius jam prognozuoti sėkmingą ralio lenktynininko karjerą. Todėl šiek tiek pasukę galvas nutarėme bendromis jėgomis padėti Rokui siekti svajonės“, – teigia A. Kazlauskas.
Pats Rokas, gerą dešimtmetį nepraleidžiantis nė vienų ralio varžybų, porą pastarųjų metų dalyvavo įvairiuose slalomo serialuose, o šį sezoną pradėjo talkinti lenktynių organizatoriams važiuodamas „nuliniu“ ekipažu. Ralis sprintas „Mažeikiai-Viekšniai 2016“ – pirmosios tikros varžybos, kuriose vaikinukas išbandė jėgas su kitais „B“ lygos pilotais. Ir nors finišo liniją pasiekė 26 tarp 39 startavusių, dievaži neatrodė beviltiškai.
„Mūsų automobilis nuo standartinio skiriasi tik tuo, kad čia sumontuoti saugos lankai. Kitų dalykų, kurie paprastai suteikia tam tikrą pranašumą – sportinių amortizatorių, blokiruotės, perdirbtos transmisijos – kol kas neturim, bet tai netrukdo mokytis“, – pasakoja R. Misiūnas.
Pagalbą Rokui žadantis A. Kazlauskas atkreipia dėmesį į tai, kad kol kas jauniausiais N40 klubo narys neturi jokių žalingų „gatvinio“ vairavimo įgūdžių, kurie dažniausiai atsiranda stebint ne pačius teisingiausius pavyzdžius. T. y. R. Misiūnas yra toks pat „balto lapo“ projektas, kokiu kažkada buvo Dominykas Butvilas. Todėl teisingai treniruojantis galima tikėtis itin spartaus progreso.
„Kaip žinia, norint tinkamai ir pakankamai treniruotis reikia laiko, trenerio ir finansinių resursų. Galbūt mes naivūs, o gal ir ne, bet tikrai tikime, kad atsiras kas norės ir galės prisidėti prie mūsų klubo iniciatyvos išauginti žmogų, kuris galbūt ne taip tolimoje ateityje galėtų garsinti Lietuvos vardą pasaulinio lygio ralio varžybose.
Rokas pasižadėjo skirti laiko tiek, kiek reikės. Trenerio vaidmenį pasiryžę atlikti tiek J. Dereškevičius, tiek mūsų ralio komandos legionierius Janis Vorobjovas, šiuo metu Roko tėčio nupirktą sportinį automobilį klubo mechanikai pasirengę tinkamai modernizuoti, progresuojant, klubas pasirengęs suteikti Rokui kitą, kokybiškesnį ir patvaresnį sportinį automobilį, belieka smulkmena – finansinis palaikymas“, – projekto „Rokas“ įgyvendinimo realijomis dalinosi A. Kazlauskas.
