N40 vyrų autoklubas tiesia pagalbos ranką dar neapsisprendusiems už ką balsuoti ir pristato abiejų kandidatų principines nuostatas. Pirmasis pokalbis su G. Furmanavičiumi.
- Prasitarėte, kad šiuose rinkimuose grumsis ne skirtingos asmenybės, o skirtingos ideologijos. Ką turite galvoje?
- Dar 2009-ais prieš priimdamas sprendimą dirbti LASF daug bendravau su įvairių ralio, žiedo, kroso, kartingo klubų žmonėmis, bandydamas suvokti kuo ši bendruomenė gyvena, kokios problemos juos erzina ir kokius lūkesčius sportininkai sieja su federacijos vadovybe. Vienas iš dažniausiai girdėtų nusiskundimų tuomet buvo siejamas su buvusio LASF prezidento R. Austinsko autoritariniu darbo stiliumi. Mano nuostatos buvo ir yra kardinaliai priešingos.
Subūręs profesionalią komandą jos nariams, atsakingiems už atskiras sritis, visuomet deleguoju didelę dalį sprendimų. Jei likčiau vadovauti LASF, norėčiau, kad konkrečias kurios nors autosporto šakos problemas spręstų jomis gyvenantys žmonės. Prezidento misija – darbas su FIA, ryšių palaikymas su kaimyninių šalių federacijomis, tam tikra lobistinė veikla vyriausybinėse struktūrose ir pan. Tuo tarpu Romas, kiek galima spręsti iš pastarojo meto jo pasisakymų viešoje erdvėje, automobilių sporto bendruomenę norėtų valdyti centralizuotai. Tai principinis skirtumas. Beje, tarp minimų mano ir jo komandos narių, taip pat egzistuoja panaši vertybinė takoskyra.
- Tačiau kai kuriais atvejais sportininkai ir renginių organizatoriai kaip tik pasigesdavo aiškios jūsų pozicijos ir „nedemokratiškų“ sprendimų, nes naudodamiesi suteiktomis laisvėmis kai kurie LASF žmonės pradėdavo painioti asmeninius interesus su viešaisiais... Pernykštis konfliktas tarp „300 ežerų ralio“ organizatorių ir teisėjų gildijos vos nesužlugdė šių lenktynių.
- Dar JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas yra pastebėjęs, kad „demokratija yra blogas dalykas, tačiau žmonija lig šiol nesugalvojo nieko geresnio“. Mano principinė nuostata buvo ir tebėra tokia, kad komercinių renginių organizatoriai turi visišką laisvę rinktis tokius partnerius, kokius patys nori ir kurie leidžia jiems geriausiai realizuoti visus sumanymus bei vykdyti duotus pažadus. Federacija turi Apeliacinį teismą ir Etikos komisiją, kuris sėkmingai išsprendė minėtą konfliktą „300 ežerų ralio“ išvakarėse.
Mano kišimasis ankstyvoje stadijoje neabejotinai būtų buvęs traktuojamas, kaip spaudimas. Juo labiau, kad santykiai tarp LASF ir lenktynių organizatorių labai aiškiai apibrėžti – tereikia paisyti susitarimų bei procedūrų. Apeliacinio teismo nariai yra 19 neabejotinai didžiausią autoritetą autosporto bendruomenėje turinčių asmenybių, kurios leidžia ginčus spręsti nemindant civilinių teismų slenksčių.
- Tačiau bendro vardiklio su „Fast Lap“ organizatoriais federacija taip ir nesurado...
- Mes stengėmės reaguoti į viską, kas vyksta realiame gyvenime – po LASF vėliava atsirado drifto ir drago komitetai. „Fast Lap“ vaikinams taip pat buvo siūloma dirbti drauge, tačiau Giedrius Čenkus pareiškė, kad sutiktų būti žiedo komiteto pirmininku su sąlyga, jei atsistatydintų visa LASF taryba. Tokios ambicijos ir kaprizai mūsų galva buvo šiek tiek nepamatuoti. Juo labiau, kad išvaikyti LASF tarybą gali tik visuotinis federacijos narių suvažiavimas.
Antras dalykas, dėl kurio mes nesutarėme – lenktynių saugumas. Čia negali būti jokių kompromisų, nes FIA taisyklės ir techniniai reglamentai parašyti sportininkų krauju. Toleruoti saviveiklą šioje srityje, kai į trasą išleidžiami akivaizdžiai minimalių saugumo reikalavimų neatitinkantys automobiliai, negalime. T. y., būdami FIA nariais privalome paisyti tarptautinių teisės aktų. Galime siūlyti jiems pagalbą legalizuojantis, tai darėme, tačiau tiesiog nesulaukėm adekvačios reakcijos.
Beje, savo laiku buvo nemažai konfliktų ir su Roku Lipeikiu, bet jų atomazga visiškai kitokia – šiandien esame Rokui nuoširdžiai dėkingi už principingumą ir užsispyrimą, nes ginčydamiesi su juo sutvarkėme visus LASF teisinius dokumentus ir užkamšėm „skyles“, kuriose gimdavo konfliktai. Trejetą pastarųjų metų ralio lenktynėse neberašomi jokie protestai.
- Koks jūsų paties asmeninis santykis su automobilių sportu?
- Artimas. Esu užsidirbęs kandidato į SSRS sporto meistrus vardą dalyvavęs daugybėje figūrinio važiavimo ir ralio varžybų, dirbęs Vytauto Slapšinsko šturmanu. Tikrai nesu žmogus „iš gatvės“, kaip kartais bandoma pateikti. Kaip žiūrovas esu keliavęs į keletą pasaulio ralio čempionato etapų.
- Kokių darbų imsitės, jei gausite įgaliojimus vadovauti LASF dar vieną kadenciją?
- Tiesą sakant, radikalių permainų neketinu daryti, bet tęsti pradėtus darbus. Tai, apie ką kalbėjau 2011-aisiais per priešrinkiminius debatus, esu realizavęs. Santykiai su FIA ir kaimyninių šalių federacijomis kilstelėti į naują lygmenį. Mūsų sportininkai dalyvauja FIA jaunųjų lenktynininkų akademijoje. Dvejus metus sulaukėme FIA paramos organizuojant vaikų kartingo akademiją Lietuvoje. Kaunas tapo Europos drifto čempionato kovų vieta. Vilkyčiuose buvo surengtas bandomasis Europos kroso čempionato etapas, o Druskininkus aplankė WRC karavanas. Žinoma reikia pripažinti, kad pastarasis projektas dėl įvairių subjektyvių ir objektyvių priežasčių nebuvo toks sklandus, kokio tikėjomės, tačiau visi gavom labai vertingų pamokų.
- Didieji FIA strategai pastaraisiais metais daug kalba apie būtinybę padaryti automobilių sportą labiau prieinamu. Ar matote kokių nors neišnaudotų rezervų lenktynių atpiginimui Lietuvoje?
- Yra, bet ne daug. Mes jau įteisinome vadinamąją „M“ licenciją, kurią gali įsigyti pamatinių automobilių sporto piramidės pakopų – slalomo ar mėgėjiškų ralių dalyviai. Tačiau kalbant apie aukštesnio lygio lenktynės ir didesnius greičius saugumo reikalavimai yra privalomi.
Dar kalbant apie licencijas, reikia pabrėžti, kad tai ne šiaip federacijos parduodamas „bilietėlis“ norintiems sportuoti ar rengti varžybas. Tai - juridinis dokumentas, kuriuo prisiimama atsakomybė tiek už trasą, tiek už organizatoriaus darbą, tiek už konkretų lenktynininką. Pastarieji gauna leidimą dalyvauti varžybose tik po to, kai pristato pažymą iš federacijos licencijuotų sportinio vairavimo mokyklų, globojamų garsiausių mūsų ralio ir žiedo meistrų. Pernai prieš 1000 km lenktynes buvo kilęs šurmulys, kai dainininkė Natalija Bunkė tapo vienos komandos nare. Tačiau ji iš tiesų turėjo tokį profesionalų „palaiminimą“ ir savotišką laidavimą, kad trasoje kitiems nekels rūpesčių. Tas pats yra su teisėjais, organizatoriais ir minėtomis vairavimo mokyklomis.
- Ką kviesite į savo komandą?
- Drauge su manim dirbs du viceprezidentai – Darius Jonušis ir Rolandas Dovidaitis. Ralio komiteto pirmininko pareigas eis Gintaras Kaminskas, Mindaugas Boguševičius bus Žiedo komiteto pirmininkas, Kazimieras Gudžiūnas – Kroso komiteto pirmininkas, Antanas Kyguolis – Drifto komiteto pirmininkas, o Rolandas Šležas – Drago komiteto pirmininkas. 4x4 komiteto pirmininko pareigas toliau eis Gediminas Grigaitis, Vidmantas Dailidė bus vadinamųjų Kitų sporto šakų komiteto pirmininkas. Teisėjų komiteto pirmininko pareigos bus patikėtos Šarūnui Liesiui, Algirdas Gricius dirbs Techninių reikalavimų komiteto pirmininku, Remigijus Antanavičius – Saugaus varžybų organizavimo komiteto pirmininku, o Eduardas Jakas eis Sporto senjorų komiteto pirmininko pareigas.
- Ačiū už pokalbį.
