Pirmasis „Braliukų mūšis“ įvyko 2008 metais ir jį Kėdainių aerodrome suorganizavo Lietuvos šonaslydžio tėvu laikomas Tomas Gruzdys.

„Lietuvoje įsibėgėjus „driftingo“ virusui, kilo mintis pasidomėti, kas vyksta kaimyninėje Latvijoje. Palaikiau gerus ryšius su „Bikernieki“ trasos valdytojais ir pasiteiravau, ar kažkas panašaus į šonaslydį pas juos vyksta. Gavau atsakymą, kad keli vaikinai bando slysti ir kvietimą įsitikinti savo akimis. Jau kitą savaitgalį stovėjau Rygoje ir stebėjau, kaip keli vietiniai „meistrai“ tiesiogine to žodžio prasme „prievartavo“ savo trečios serijos BMW „kregždutes“ aikštelėse sukdami „saulutes“.

Supratau, jog esame skirtingose planetose, nes apie kontroliuojamą slydimą, kas tuo metu jau buvo aišku lietuviams, nebuvo nė kalbos“, – pasakoja Tomas.

„Kilo mintis Rygoje padaryti parodomąjį šonaslydžio renginį – atsivežėm tuo metu geriausiai važiavusį Andrių Miciūną su jo legendiniu sidabriniu BMW, surengėme varžybas. Taip prasidėjo graži draugystė su latviais, kurie buvo pasiryžę mesti pirštinę – jie pradėjo lankytis mūsų renginiuose, stebėjo techniką ir jau 2008 metais įvyko pirmasis „Braliukų mūšis“, kurio koncepcija ir buvo – lietuvių „drifteriai“ prieš latvius.

Atkeliavo visi trys, tarp jų buvo vis dar varžybose dalyvaujantis Janis Lambertas. Kad užtikrintų objektyvumą, teisėjauti buvo pakviesta latvių teisėja Ieva ir tuo metu „BDC“ – Jungtinės Karalystės šonaslydžio čempionate – teisėjavęs japonas pravarde „Sleepy“. Nuo to, galima sakyti, pasikeitė šonaslydžio kursas Lietuvoje – „Sleepy“ sužavėjo lietuvių temperamentas ir užsispyrimas, tad jis vis dažniau teisėjavo Lietuvoje, o dalyviams buvo suteikta proga gauti teorinių patarimų iš žmogaus, tiesiogiai susijusio su „drifto“ gimtine – Japonijos aukščiausia lyga – D1GP.

Po kelių metų „Braliukų mūšis“ vėl įvyko, tačiau šį kartą „Bikernieki“ trasoje Rygoje“, – prisiminimais dalinasi pirmojo „driftingo“ čempionato Lietuvoje organizatorius.

Išgirdęs, jog siekiama atgaivinti gražią tradiciją turėti kasmetines varžybas su Baltijos šalių kaimynais, to laiko šios sporto šakos flagmanas A. Miciūnas pasakoja, jog pirmus dvejus metus lietuviams pavykdavo diktuoti tempą, tačiau latviai progresavo neįtikėtinai greitai.

„Pirmi, antri metai, viskas buvo gerai, tačiau per juos latvių pilotai stipriai patobulėjo, tiek technika, tiek ir gebėjimais, tai kėlė ir mūsų kartelę.“

Tada buvo laikas, kai turėdamas 2,8 litro variklį savo 1990 gamybos BMW žengei koja į koją su sporto progresu, o apie saugos lankus dalyviai tik pasvajodavo, kaip ir apie naujas padangas.

„Tuo metu aš jau neberinkdavau padangų iš permontavimo taškų, o pirkdavau jas naudotas, tai už vieną padangą mokėdavau 20 litų ir ji laikydavo keletą važiavimų, nes buvo sena, tad jų prireikdavo nemažai. Kai jau važiuodavom į Latviją, tai tokių padangų prisikraudavai kalną ir kartu su startiniu mokesčiu ir kelione, varžybos kainuodavo apie 1000 litų – tuo metu tai buvo nemaži pinigai“, – pasakoja Andrius.

Palyginus su šį rugsėjį planuojamu „Braliukų mūšiu“, kai kurie varžybų aspektai pasikeitė, kai kurie išlieka tie patys – štai variklių įvairovė ir arklio galių skaičius bei saugumas išaugo drastiškai: nei vienas „PRO“ lygos dalyvis nestartuoja be homologuotų saugos lankų, bent 400 arklio galių variklio, bei milžiniško ratų išsukimo, taip pat naudojamos tik naujos, sportinės padangos. Kita vertus, pastarosios kaip ir 2008-aisiais atlaiko vos keletą važiavimų, o varžybos dalyviui kainuoja apie tūkstantį su trupučiu – tik šiais laikais jau eurų.

Iš pirmųjų „Braliukų mūšio“ dalyvių padangas vis dar degina vos keletas, lietuvių būryje praktiškai tik vienas – Timas Simniška.

Ar lietuviai sugebės pasipriešinti Latvijos ir Estijos šonaslydžio desantui ir atgauti regiono lyderių reputaciją paaiškės pirmąjį rugsėjo mėnesio savaitgalį Kaune. Kartu su Baltijos šonaslydžio čempionato finalu įvyks ir „Autoplius Lietuvos drifto čempionato“ etapas, Latvijos, bei Estijos čempionatų etapai, bei Latvijos „PRO-AM“ lygos etapas, tad nei įspūdingų važiavimų, nei galingų bolidų tikrai netrūks.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją