Nuo ankstaus ryto turbūt didžiausias šiais metais „drifterių“ desantas pajudėjo į „Nemuno žiedo“ trasą – abiejuose čempionatuose dalyvauti užsiregistravo beveik 40 dalyvių.
Dienai prasidėjus gamta tarsi pranašavo atėjusią „bobų vasarą“ – iki pat vidurdienio žiūrovus šildė saulė ir vertė striukes palikti automobiliuose. Tačiau neilgam – vos treniruotėms pasibaigus, dangus prakiuro ir per pusvalandį drastiškai pakeitė trasos, prie kurios „drifteriai“ jau spėjo įprasti, specifiką.
Šoniniame slydime oro sąlygų pasikeitimas lenktynininkams yra ne mažesnis išbandymas nei bet kurioje kitoje automobilių sporto šakoje – keičiantis dangai, ypatingai keičiasi greičiai bei automobilio valdymo savybės. Lietuviams ir keliems svečiams iš Latvijos kliuvo nelengva užduotis – papildomai suteikto vieno važiavimo metu persiorientuoti nuo sauso asfalto prie šlapio ir iškart po to rodyti savo sugebėjimus kvalifikaciniuose važiavimuose.
Geriausiai šią užduotį atliko šių metų „drifto“ Lietuvoje lyderiai: A. Vasiliauskas, Andrius Čibirka ir kaimynas iš Latvijos Erikas Ulassas. Jie užėmė pirmas vietas Lietuvos drifto čempionato kvalifikacijoje, vykusioje prie „Ąžuolo“ posūkio.
Latviai grįžo be apdovanojimų
Siekiant visus „drifterių“ pasirodymus žiūrovams atlikti iki sutems, laikas buvo taupomas – poriniuose važiavimuose neleista startuoti trims dalyviams, kvalifikacijoje surinkusiems po 0 balų, tad kovų skaičius stipriausioje Lietuvos „drifto“ lygoje sumažėjo. Intrigos tai nesumažino – principinės kovos tarp lietuvių ir latvių vertė audringai šūkauti daugumą sirgalių, o mažumą latvių – bandyti perrėkti daugiau nei tūkstančio lietuvių būrį.
Daugiausia aplodismentų susilaukė šiemet po pertraukos į „driftą“ sugrįžęs Timas Simniška. „Top 8“ kovoje jis susitiko su latviu E. Ulassu – vienu pretendentų tapti 2013 metų Lietuvos „Drifto karaliumi“. Turbūt 99 proc. žiūrovų (išskyrus tą saujelę latvių) palaikė žaliąjį „Lexus SC“, vairuojamą T. Simniškos, ir jų noras išsipildė – po pakartotinės ir finalo vertos kovos į pusfinalį žengė kaunietis.
Šiame etape T. Simniška susitiko su vieną silpniausių automobilių šiose varžybose vairavusiu A. Čibirka – jo BMW 3 „chuligankė“ turi variklį iš BMW M3, išvystantį apie 300 AG. Dauguma šiose varžybose dalyvavusių vairuotojų galėjo pasigirti automobiliais, po kurių variklio gaubtais dirba 400 ar net 500 AG. T. Simniška po atkaklios ir gražios kovos paliko A. Čibirką kovoti dėl trečios vietos – trijų teisėjų verdiktas, iš kurių viena buvo latvė, buvo negailestingas BMW fanui.
Kitame pusfinalyje kovėsi be pasigailėjimo varžovus iš kelio šlavęs A. Vasiliauskas ir Povilas Lencevičius, kuriam net ir laimėjus „Top 8“ kovą prieš tos pačios komandos atstovą iš „NP Team“ Tadą Adomaitį, teisėjai turėjo nemažai pastabų. A. Vasiliauskas daug šansų nepaliko ir dar vienam „chuligankės“ vairuotojui – agresyviai važiavęs P. Lencevičius neprilygo 2012 metų Lietuvos „Drifto karaliui“.
Finale – kartų kova
Finalas tapo simbolinis – susitiko senosios ir jaunosios „drifterių“ kartos lyderiai. T. Simniška šoninio slydimo varžybose dalyvauja nuo pat šio sporto atsiradimo Lietuvoje ir pastaruosius porą metų, renginio komentatorių teigimu, „augino vaikus“. A. Vasiliauskas „drifto“ pasaulyje atsirado palyginti neseniai, vos prieš porą metų, tačiau didelė treniruočių ir talento dozė suteikė jam galimybę lipti ant aukščiausio laiptelio ne vienose varžybose.
Jaunėlis nugalėjo „senį“. Tiesa, tik iš antro karto – pirmą po apylygės kovos teisėjai nusprendė pakartoti. T. Simniška pirmame antros serijos važiavime kiek persistengė ir vydamasis A. Vasiliauską šonu atsirėmė į šio BMW užpakalinę dalį. Dėl to abu vairuotojai apsisuko, o kaltininkas teisėjų buvo įvertintas prastai – 0 balų. Porinėse kovose teisėjai po kiekvieno iš dviejų važiavimų vertina „drifterių“ pasirodymą išdalindami jiems 10 taškų, tad šiuo atveju A. Vasiliauskas pasiėmė visus.
Antras susirėmimas tapo dar vienu įspūdingo grožio reginiu lietaus nepabūgusiems žiūrovams – A. Vasiliauskas laikėsi labai arti T. Simniškos, tačiau klaidų abu nepadarė ir nugalėtoju buvo išrinktas baltas BMW 3 su naujausio BMW M3 varikliu, išvystančiu virš 400 AG.
Trečias liko P. Lencevičius, labai apylygėje kovoje nugalėjęs A. Čibirką. Kaip komentavo teisėjai, „per plauką“.
Šios dvi kovos užvirė nemažai košės rungtynėse dėl Lietuvos „Drifto karaliaus“ titulo. Preliminariai suskaičiavus taškus, A. Čibirka ir A. Vasiliauskas jų surinko po lygiai – 330. Tai reiškia, kad šio garbingo titulo savininkas paaiškės „drifto“ sezono apdovanojimų metu po kelių savaičių.
Kaip pasakojo pats A. Vasiliauskas, tokiose situacijose sporte paprastai remiamasi pergalių etapuose skaičiumi. Tokiu atveju Lietuvos „Drifto karalius 2013“ būtų A. Vasiliauskas, nugalėjęs dviejuose Lietuvos drifto čempionato etapuose. A. Čibirka savo sąskaitoje turi vieną pergalę.
„D1Sport drifto čempionate“ – netikėtumas iš Klaipėdos
Trasos starto-finišo tiesiojoje vykusiame „D1Sport drifto čempionato“ finale ietis surėmė daugiau nei 30 dalyvių. Ten buvo galima pamatyti ir stipriausių Lietuvos „drifterių“, jau nugalėjusių ankstesnėse varžybose prie „Ąžuolo“, pavardes.
Nenuostabu, kad dauguma jų pateko į pusfinalį – A. Vasiliauskas, T. Simniška ir A. Čibirka pakartojo pasiekimą prie „Ąžuolo“ vykusiose varžybose. Tačiau ketvirtas „Top 4“ dalyvis nustebino ne tik juos, bet ir daugumą dalyvių. Tai – „BMW 3 Compact“ vairuojantis Karolis Kelpša iš Klaipėdos, iki šiol ne itin aktyviai dalyvaudavęs šoninio slydimo varžybose.
Jis sugebėjo ne tik patekti į pusfinalį, bet ir jį pralaimėjęs atsitiesti bei kovoje dėl trečios vietos nugalėti gerokai labiau patyrusį A. Čibirką. Tai pastarajam tapo antra ketvirta vieta iš eilės.
Finale vėl susitiko A. Vasiliauskas su T. Simniška ir šįkart žiūrovai jau neturėjo šansų iš anksto nuspėti laimėtoją. Abu slydo tiesiog identiškai ir, teisėjams pastebėjus, keletą teigiamų niuansų BMW vairuotojo pusėje, nugalėtoju antrą kartą tądien buvo pripažintas A. Vasiliauskas.
