Jau ryte apdovanojimų dalyvių laukė išstatyti penki orlaiviai – krovininiai Spartan ir L-410 lėktuvai, mokomasis lengvasis atakos lėktuvas L-39 Albatros, Mi-8 sraigtasparnis ir naujausias bei moderniausias kariuomenės pirkinys „Eurocopter“ AS365N3+ „Dauphin“
„O, sako žmonės, kad Lietuvoje nėra karinių oro pajėgų, o štai. Džiaugiamės galėdami ne tik vykdyti priimančiosios šalies pareigas NATO oro misijoje, bet ir išlaikyti savo pačių karines oro pajėgas“, – kalbėjo karavaną sutikusi kapitonė Ieva Gulbinienė.
Paklausta, kokį dar lėktuvą norėtų matyti KOP, ji nesudvejojo nė akimirkos.
„Naikintuvą. Penktos kartos“, – šovė ji.
Panašiausias daiktas į tai yra čekoslovakiškas L-39 mokomasis lėktuvas, bet jis ne tam, kad pilotai palaikytų įgūdžius iki Lietuva įsigys tikrų naikintuvų.
Jis padeda treniruotis kitiems Lietuvos kariuomenėms padaliniams – imituoja antskrydžius ar palaikymą.
Bekalbant su kapitone automobiliai buvo išstatyti fotosesijai, o netrukus į oro uostą pradėjo plūsti ir būriai smalsuolių. Kas pasižiūrėti į lėktuvus, o kas į „drago“ lenktynėms stojusius „Top Gear“ dalyvius.
Įdomiausia kova vyko tarp „Seat Leon Cupra“, „Renault Clio RS Trophy“ ir „Nissan Juke NISMO RS“. Pastaroji ir buvo greičiausia iš visų, bet turėjo du didelius privalumus – mechaninę greičių dėžę ir tuščią kuro baką. Stulbinamai, palyginus su jo svoriu ir tik 2 L darbinio tūrio dyzeliniu varikliu atrodė „Volvo XC90“ visureigis.
Kol dalyviai „dragavo“, miestiečiai išsibarstė po lėktuvus.
„Tai čia tik dėl jūsų tie žmonės galėjo atvykti ir pasivaikščioti po oro uostą. Kad jau įsileidome jus, tai tuo pačiu nusprendėme padaryti džiaugsmo vaikams ir leisti palandžioti po lėktuvus“, – kalbėjo kapitonė.
Tai turėjo būti gera popietė. Nuostabus oras išblizgintoje ir modernioje oro bazėje. Baltas betonas, didžiulė erdvė, lyg iš mokslinės fantastikos filmų pripučiami angarai naikintuvams, o ir patys lėktuvai atrodė puikiai. Gi negražūs lėktuvai neskrenda.
Vaizdas gniaužė kvapą, o lėktuvus fotografuojantys fotografai juokavo, kad čia verta vestis dailės ar fotografijos studentus tam, kad šie pasimokytų kompozicijos.
Prieš dešimtmetį vaizdas būtų buvęs visiškai kitoks.
„2004 metais čia nebuvo nieko, tik daug griuvėsių, nerenovuotas kilimo-tūpimo takas. Pirmieji NATO oro policijos orlaiviai čia leisdavosi labai prastomis sąlygomis. Džiaugiamės, kad visus tuos metus, 24 valandas vykdydami oro policijos misiją, randame būdų renovuoti visą oro uostą. Aišku po truputį“, – džiaugėsi kapitone I. Gulbinienė.
Šiandien atvykstantys kariškiai turi atsivežti tik savo orlaivius ir aptarnaujantį personalą, o Lietuvos kariškiai suteikia visą reikalingą infrastruktūrą ir tarnybas – ugniagesius, medikus, navigacijos ir skrydžių valdymo paslaugas, padengia dalį atvykstančiosios šalies patiriamų išlaidų, o buvo laikai kai ir atvykstančios šalys turėdavo prisidėti prie oro bazės remonto.
Nors didžiausių sovietų paliktų griuvėsių ir neliko, ne viskas taip švaru, kaip norėtų Lietuvos kariškiai. Tolumoje, aerodromo pakraštyje baltuoja senų „Antonovų“ uodegos. Nurašyti kroviniai lėktuvai stovi ne vienus metus, bet parduoti jų kariškiai negali – jie turto banko žinioje.
Kariškė leido suprasti, kad tas metalo laužas tik trukdo ir niekam nėra reikalingas, bet tiesiai šviesiai pasakyti to neleidžia kariškas statutas.
„Aš to nesakiau“, – šypsojosi ji.
Zokniuose daug paslapčių, viena jų – per kiek laiko naikintuvai nuo signalo gavimo atsiduria ore.
Šią akimirką, kažkur Zokniuose tupi vengrų JAS Grippen 39 naikintuvai, o šalia ir jų pilotai su kombinezonais ir visa reikalinga ekipuote. Jau 11 metų nebuvo nė dienos, kad misija neveiktų, pilotai budi visas 24 paros valandas.
„Kiekvienam naikintuvui pakilti į orą reikia skirtingų procedūrų, vieniems jos trumpesnės, kitiems jos ilgesnės. Pilotai turi būti ore per penkiolika minučių, bet kiekvienos šalies lakūnai stengiasi sumušti vienas kitų rekordus“, – pasakojo ji.
Nei rekordų, nei kokiu ritmu bazė pradeda dirbti paskelbus pavojui, savaime aišku, ji neatskleidė, bet papasakojo, kad naikintuvai kyla ne tik pastebėjus priešiškos šalies orlaivius.
Vien tik akiai maloniais vaizdais ši diena nesibaigė, mat oro uoste ASK „Žaibelis“ sukūrė specialią traukos lenktynių trasą. Be jokios abejonės, visi tikėjosi, kad čia laimės daugiausia arklio galių turintis modelis. Visgi 280 AG ginkluotas „Seat Leon Cupra“ su 60 AG mažiau turinčiu „Renault Clio Trophy RS“ grūmėsi veidrodėlis į veidrodėlį ir tik paskutiniuose metruose paaiškėdavo nugalėtojas.
Visų nuostabai kitose lenktynėse pastarasis modelis buvo nugalėtas dyzelinį 190 AG variklį turinčio „Škoda Superb“. Apylygė kova vyko tarp mažylio „Peugeot 208“ ir kampuoto „Jeep Renegade“, o vienas didžiausių apdovanojimų dalyvių – dyzelinis „Kia Sorento“ – net negalvojo į priekį praleisti lengvo benzininio dabitos „Fiat 500X“.
Ką tai galėtų reikšti? Labai paprastą dalyką, kuris seniai yra tapęs „TopGear“ misija. Įrodyta, kad automobilis nėra vien mechaninių dalių, elektrinių sistemų ir arklio galių alchemijos kratinys. Kiekvienas ratuotis savaip atgyja skirtingų vairuotojų rankose, o dienos pabaigoje svarbiausia ne per kiek sekundžių jis nuvažiavo ketvirtį mylios, o kiek šypsenos raumenų įtempė, įveikiant tą atstumą.
Iš Zoknių aerodromo „TopGear apdovanojimų 2016“ karavanas pajudėjo į Šiaulius. Taip, miestas yra laikomas Lietuvos dviračių sostine, bet tik ne tada, kai čia atvažiuoja „TopGear“ komanda. Šiauliečiai įdėmiai apžiūrinėjo kiekvieną modelį, studijavo šalia surašytus techninius duomenis ir stebėjosi naujausiomis technologijomis.
Raides kiek mažiau pažįstantys ir dar mokyklinio amžiaus nesulaukę benzingalviai taip pat neliko nepastebėti, mat jiems ASK „Žaibelis“ taip pat surengė traukos ir slalomo lenktynes. Azartu ir užsidegimu užsikrėtę jų tėveliai ir žiūrovai neturėjo nė minutės atsipūsti, mat savo pasirodymą čia surengė Tartu mokslo populiarinimo centro AHHAA alchemikai.
Jie demonstravo, kaip įprastoje žmonėms temperatūroje šnypščia skystas azotas, į kokį aukštį pliušinį žaislą gali sviesti išsiskleidusi saugos oro pagalvė ir kaip namų sąlygomis pasigaminti dirbtinę saulę.
