40-metis danas J. Kalmaras pusę gyvenimo praleido lenktynių trasose, o pastaruosius 12 metų moko valdyti „Porsche“ automobilius ekstremaliomis sąlygomis.
„Mes, žmonės, save laikome labai protingais padarais, tačiau jeigu kokia kita nežemiška gyvybė nusileistų pas mus ir jai reikėtų paaiškinti, kodėl lenktyniavimas yra toks populiarus, būtų labai sunku rasti atsakymą. Pažiūrėkite, juk iš esmės lenktynėms žmonės skiria didžiulius išteklius, leidžia beprotiškus pinigus ir eikvoja jėgas vien tik tam, kad suktų ratus vienoje vietoje ir nepajudėtų niekur toliau. Tačiau automobiliai ir lenktynės man vis tiek yra didžiausia aistra“, – specialiame interviu portalui DELFI sakė J. Kalmaras.
Išskirtinį jo požiūrį į automobilius patvirtina ir daugybė įvairių ilgų distancijų važiavimo rekordų. Paskutinis pasiekimas – greičiausiai apvažiuota Australija. Jis su dar dviem kolegomis beveik 14 tūkst. km atstumą nuvažiavo per 5 dienas ir 18 valandų. Lapkritį danas su savo komanda rengiasi, kaip pats sako, didžiausiam iššūkiui – nuo Nordkappo (Norvegija) stengsis kuo greičiau nuvažiuoti iki Keiptauno (Pietų Afrika Respublika).
Apie Palangoje vykstančias varžybas jis pirmą kartą išgirdo prieš ketverius metus, tačiau tik šiemet atsirado proga čia apsilankyti – keletą pastarųjų dienų jis dirbo vairavimo instruktoriumi „Porsche“ markės atstovų renginiuose klientams. J. Kalmaras neslepia ironijos kalbėdamas apie 1000 km lenktynes ir jų užkulisius bei tvirtai žino, kad nenorėtų čia dalyvauti.
Toks požiūris į didžiausią automobilinį renginį Baltijos šalyse nestebina susipažinus su jo biografija. Danas gerai žino, ko reikia norint sėkmingai pasirodyti ilgų nuotolių lenktynėse. Jis prieš keletą metų dukart yra vadovavęs „Porsche“ komandoms, važiavusioms Le Mano 24 valandų lenktynėse. Abu sykius pavyko iškovoti trečią vietą.
Jis neabejoja, kad du kartai Le Mane – tikrai ne pabaiga, ir norėtų dar ten sugrįžti. Vis dėlto kol kas stabdo finansiniai klausimai – tokio mąsto lenktynėms reikia žvėriškai daug pinigų.
Neprastas pergalės receptas
Palangoje J. Kalmaras ne tik mokė vietinius vairuotojus „Porsche“ valdymo paslapčių, bet ir pats apsuko ne vieną ratą 1000 km lenktynių trasoje. Jis neslepia abejonių dėl trasos saugumo ir prognozuoja, kad dėl atliktos rekonstrukcijos komandos turi būti pasiruošusios rimtiems gedimams.
„Trasa – labai slidi, yra vietų, kur gali važiuoti tik vienas automobilis, o yra ir plačių atkarpų, kur lenkimus galima daryti įvairiais rakursais. Galvoju, kad labai daug komandų turės techninių problemų jau per pirmąsias valandas. Ten, kur rekonstruota trasa, atsirado statesnių posūkių, juos įveikti gerokai sunkiau, tad įtariu, kad pirmiausia dauguma automobilių turės bėdų dėl galinio diferencialo“, – prognozavo buvęs lenktynininkas.
Paklaustas, ko reikia norint sulaukti sėkmės ilgų nuotolių lenktynėse, J. Kalmaras atsakė: „Sėkmę nulemia ne vienas faktorius, o visas kompleksas priežasčių. Visų pirma reikia patikimos technikos.
Be to, vairuotojas turi suprasti, kad svarbu nefinišuoti anksčiau laiko. Visa komanda turi suvokti, kad pergalę atneša ne kuo greitesnis degalų užpylimas, o stabilumas. Dar vienas niuansas – atsargumas. Pirmąsias valandas reikia važiuoti itin apdairiai, nerizikuoti ir vengti bet ko, kas gali pridaryti problemų. Didžiausia katastrofa visai komandai būtų, jeigu lenktynės pasibaigtų po pirmo posūkio išlėkus iš trasos. Todėl šeštadienį lenktynėse stebėkite, kurios komandos per pirmas 3-4 valandas išvengs gedimų ir incidentų. Tokių nebus daug, tačiau tarp jų tikrai bus tie, kurie paskui ir laimės.“
Kitas dalykas – komandos mikroklimatas. Palangoje aš matau daugybę lenktynininkų, kurie, panašu, yra sėkmingi verslininkai, jiems puikiai einasi gyvenime ir jie čia tik todėl, kad gali sau leisti vienam savaitgaliui išleisti 20 tūkst. eurų. Vis dėlto per savo karjerą esu matęs daugybę tokių dalykų ir žinau, kad dideli pinigai nesukuria geros dvasios komandoje ir tikrai nėra pergalės garantas.“
