Bene garsiausiai pastaruoju metu apie vandenilinę transporto ateitį kalba „Toyota“, kuri 2015 m. Japonijoje pradės pardavinėti „Mirai“ modelį. Vis dėlto japonus aplenkė korėjiečiai iš „Hyundai“ – ši kompanija jau šiemet pradėjo vandeniliu varomo „ix35 Fuel Cell“ modelio gamybą, o pirmąjį tokį automobilį ketvirtadienį atvežė ir į Vilnių.

Iš išorės jis tik keliais dizaino akcentais skiriasi nuo įprasto „ix35“. Esminiai skirtumai slypi konstrukcijoje – jis turi elektros motorą, 24 kWh ličio-polimerų akumuliatorių, kuris naudojamas papildomai energijai pagreitėjimo metu, du balionus vandeniliui, o bendras automobilio svoris yra apie 150 kg didesnis nei įprasto „ix35“. „Hyundai“ nurodo, kad „ix35 Fuel Cell“ elektros motoras generuoja 100 kW (136 AG) ir 300 Nm, iki 100 km/val. automobilis įsibėgėja per 12,5 sek., o maksimalus greitis siekia 160 km/val.

Gamintojo atstovai tvirtina, kad bandymams su vandeniliu SUV klasės visureigis buvo pasirinktas todėl, kad jis talpina penkis žmones ir jį buvo lengva pritaikyti šiai alternatyviai jėgainei. „Hyundai“ teigimu, ir elektromobiliai, ir įprastais degalais varomos mašinos turi savų privalumų ir trūkumų, o šis modelis esą yra optimaliausias pasirinkimas – jis važiuoja neskleisdamas jokio triukšmo ir teršalų, o nuvažiuojamas atstumas yra pakankamas, kad galėtum leistis ir į tolimesnes keliones.

Kalevi Korjala
„Į balioną telpa apie 5-6 kg vandenilio, užpildyti jį galima per 4-5 minutes. Su vienu kilogramu galima nuvažiuoti apie 100 km, tad su „ix35 Fuel Cell“ nuvažiuojamas atstumas siekia iki 600 km, tai kainuoja 60 eurų. Pirmieji vandeniliniai automobiliai kainuoja 40-50 tūkst. eurų. Dabar kilogramas vandenilio galėtų kainuoti apie 10 eurų, manome, kad ateityje kaina nukris iki 6-8 eurų už kilogramą“, – kalbėjo bendrovės „Woikoski“ vykdomasis direktorius Kalevi Korjala.

Jo atstovaujama kompanija yra seniausia Suomijos dujų bendrovė. Prieš porą mėnesių jie Kokkolos mieste atidarė naują vandenilio gamyklą. Jos pajėgumai tokie, kad per metus šiuo kuru galėtų aprūpinti apie 7500 automobilių (jei nuvažiuojamas atstumas yra iki 20 000 km) arba 625 autobusus. Ši gamykla yra didžiausia Europoje, čia vandenilis išgaunamas vandens elektrolizės būdu ir joje tuo pat metu bus gaminamas ir išskirtinai švarus deguonis.

Po važiavimo – taurė vandens atsigaivinti

Į Vilnių kartu su „Hyundai“ atstovais vandeniliu varomą „ix35 Fuel Cell“ atvežę suomiai bandė išsklaidyti ir kai kuriuos mitus, pirmiausia – apie tokių mašinų saugumą.

„Kas nutiks avarijos metu, jeigu į vandeniliu varomo automobilio galą įvažiuos kita mašina? Tikrai nebus sprogimo. Per mažiau nei sekundę vandenilis išgaruos iš bako. Todėl tai yra saugi transporto priemonė“, – teigė K. Korjala.

Beje, gamintojai nurodo, kad „Hyundai ix35 Fuel Cell“ patikimai užvedamas esant ne žemesnei nei -20 laipsnių temperatūrai.

Kažkada, kai atsirado pirmieji automobiliai, degalinių nebuvo, o su analogiška problema dabar susiduria ir vandenilinės mašinos. Reikiamos infrastruktūros trūkumas – bene didžiausias stabdys tokių automobilių proveržiui. Kol kas artimiausia nuo mūsų vandenilio „degalinė“ stovi Helsinkyje – tai yra viena iš dviejų tokių stotelių Suomijoje. Europoje pagal vandenilio užpildymo stotelių skaičių pirmauja Vokietija, vis dėlto net ir didžiausioje regiono automobilių rinkoje jų tėra tik 15. Planuojama, kad iki 2015 m. vandenilio stotelių skaičius Vokietijoje padidės iki 100, o 2020 m. sieks 400.

Asko Kettunen
„Hyundai“ atstovas Asko Kettunenas DELFI tvirtino, kad „ix35 Fuel Cell“ kaina privatiems pirkėjams dar nėra patvirtinta, nes kol kas jis siūlomas tik vyriausybinėms arba verslo organizacijoms. Iki 2015 m. pabaigos Korėjoje planuojama pagaminti apie 1000 tokių vandeniliu varomų automobilių.

Tarsi norėdamas įrodyti šio automobilio draugiškumą gamtai, A. Kettunenas po bandomųjų važiavimų parodė, kaip iš sistemos pašalinamas vanduo, kurį jis be jokios baimės paskui gėrė iš taurės.

Vandenilis išgaunamas iš vandens elektrolizės būdu, ir gamtinių dujų ar biodujų oro reformacijos būdu arba naudojant vandenilį, kuris atsiranda kaip šalutinis produktas, pavyzdžiui, įvairiuose cheminės gamybos procesuose. Šios technologijos šalininkų teigimu, vandenilio naudojimas galėtų stipriai sumažinti automobilių išmetamo CO2 kiekį. Europoje jau naudojamas vandenilinis kuras automobiliams, autobusams ir autokrautuvams.

Sek svarbiausias automobilių pasaulio naujienas: nuo naujo „Bugatti" modelio iki KET pasikeitimų. Nestabdyk – prisijunk prie DELFI Auto draugų „Facebook“!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (48)