Atvejis iš tiesų vertas kur kas didesnio dėmesio, nei pirmąją patikrų dieną matytas nelaimėlis „Renault Twingo“. Pastarasis senukas buvo tiesiog sulopytas po avarijos atgrubnagiškai virinant laikančias konstrukcijas ir net nebandant slėpti kas yra kas. Tuo tarpu šįkart į „Toyota“ autocentrą „Tokvila“ atkeliavusi „Corolla“ – 2003-ųjų laidos penkiaduris hečbekas – išoriškai atrodė kaip tikra kukliai gyvenančio žmogaus svajonių mašina.

Ant sidabrinių automobilio šonų jokių plika akimi matomų kovos už būvį ankštose stovėjimo aikštelėse pėdsakų. Salonas nenudrengtas. Nei benzininis variklis, nei automatinė pavarų dėžė neskleidžia jokių pašalinių garsų. Žmogus, už šį daiktą vos prieš mėnesį paklojęs bemaž 12 tūkst. litų, buvo šventai įsitikinęs, kad sudarė nepriekaištingą sandėrį.

Į „Tokvilos“ servisą naujasis „Corollos“ šeimininkas užsuko nekamuojamas kokių nors įtarimų, o tik norėdamas pasireguliuoti žibintus ir, ko gero, tikėdamasis sulaukti pagyrų už teisingą pasirinkimą. Todėl kai automobilis buvo pakeltas profilaktiškai važiuoklės apžiūrai, meistrai neteko žado: paralyžiuotas žibintų reguliavimo mechanizmas pasirodė esanti pati nekalčiausia problema, nes visa hečbeko priekinė dalis buvo sugrūsta kažkokioje avarijoje ir atitampyta tik tiek, kad būtų galima prisukti agregatus. Įtrūkimais žiojėjančias laikančias konstrukcijas buvo bandyta reanimuoti grubiai privirintomis skardos juostelėmis. Pažeisti lonžeronai akivaizdžiai įlinkę per deformacinių zonų slenksčius.

Tai reiškia, kad net nuo sąlyginai nedidelio (net važiuojant „vaikišku“ 60 km/val. greičiu) smūgio konstrukcija deformuotųsi nepalikdama viduje esantiems žmonėms net teorinių galimybių išvengti sunkių traumų ar netgi mirties.

„Geležiniai spąstai“: Lėlė vardu „Corolla“

Melagingus signalus apie saugos pagalvių egzistavimą siuntė į elektros grandinę įlituotos paprasčiausios varžos. Tas pats su saugos diržų įtempikliais.

„Norint atstatyti visus saugos parametrus į šį automobilį greičiausiai reiktų investuoti panašią sumą, kokią jos pirkėjas sumokėjo apgavikui. Ar tai turi kokią nors ekonominę logiką? Žinoma, kad ne, nes rinkoje be didesnių vargų galima surasti analogiško amžiaus ir techninių charakteristikų mašiną, turinčią „švarią“ istoriją. T. y. visą laiką kruopščiai prižiūrėtą ir nepatekusią į jokius didesnius incidentus keliuose“, – teigė „Tokvilos“ kėbulų remonto serviso vadovas Ričardas Čaplinskas.

„Toyotos“ atstovybės žmones apgailestavo, kad šio „automobilio“ pirkėjas neapsilankė servise prieš sukertant rankom su pardavėju, nes dabar reikšti kokias nors pretenzijas sukčiui nėra net teorinių galimybių. R. Čaplinskas pastebėjo, kad pardavėjo vengimas apsilankyti firminiame servise yra vienas geriausių indikatorių, kad siūloma prekė turi paslėptų defektų.

Įprasta apžiūra-konsultacija prieš perkant patikusią mašiną visose oficialiose automobilių gamintojų atstovybėse dažniausiai kainuoja apie 150-250 litų. Socialinio projekto „Geležiniai spąstai“ metu atsakymus į gyvybiškai svarbius klausimus galima gauti visiškai nemokamai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (111)