Tris-penkis kartus nesumažinti deklaruojamos ridos, yra beveik tas pats, kas einant žvejoti karosų neprisikasti sliekų. Kaip tokie triukai atrodo praktiškai, socialinio saugaus eismo projekto „Geležiniai spąstai“ komanda turėjo progos stebėdami šią savaitę vykstančių „Peugeot“ liūtuku paženklintų automobilių patikras.
Dingę kilometrai
„Tiesą sakant patys jautėmės kiek nesmagiai, nes šito „Peugeot 307“ savininkui gerokai sugadinome nuotaiką. Vizualiai apžiūrėję kliento automobilį didelių trūkumų neradom, tačiau prisijungę prie gamintojo duomenų bazės atskleidėm liūdną tiesą – deklaruojama ir reali rida skiriasi keletą kartų. 2005-aisiais, paskutinio jo vizito į firminį servisą metu, kai reikėjo atlikti kažkokį garantinį remonto darbą, buvo užfiksuota, kad tada automobilis jau įveikęs truputį daugiau nei 175 tūkst. kilometrų. Šiandien odometras rodo 202 tūkst. kilometrų. Kitaip tariant, per maždaug tris su puse pirmųjų eksploatacijos metų su šiuo hečbeku kasmet buvo nuvažiuojama maždaug po 50 tūkst. kilometrų, o per vėlesnius devynerius metus iš viso tik šiek tiek daugiau, nei 27 tūkst. kilometrų. Žinoma, pasikeitus šeimininkams, greičiausiai pasikeitė ir automobilio naudojimo įpročiai, tačiau tokia rida – akivaizdus akių dūmimas“, – teigė „Peugeot“ atstovybės „Autovici“ serviso vadovas Sigitas Jurkevičius.
„Privatūs asmenys dažniausiai į šiuos dalykus nekreipia dėmesio ir pogarantiniu laikotarpiu su automobiliu važinėja tol, kol tas pradeda byrėti. Tada dažniausiai ieško neoriginalių atsarginių detalių ir pigiausio įmanomo serviso. Šie dalykai ypač akivaizdūs mašiną ruošiant pardavimui. Žinoma, visa tai gerokai paspartina automobilių dėvėjimąsi ir pakoreguoja saugumo lygį“, – konstatavo S. Jurkevičius.
Valdžia grasina kalėjimu
Automobilių servisų meistrai teigia, kad ridos klastojimas daugeliu atvejų graso nuostoliais, nes naujas mašinos savininkas net ir norėdamas negali tinkamai jo prižiūrėti, o laiku nepakeitus kai kurių detalių ar eksploatacinių medžiagų, rizikuojama patirti nevaikiškai didelių nuostolių. Neatsitiktinai civilizuotose šalyse manipuliacijos odometro parodymais prilyginamos dokumentų klastojimui, o už šią veiklą numatytos griežtos baudos.
Antai Vokietijoje už rankos pagautas meistras-sukčius, falsifikuojantis odometro duomenis, pirmą kartą gauna 7 tūkst. eurų bauda, antrą kartą – laisvės atėmimo bausmę. Lietuvoje politikai į šias problemas dėmesį atkreipė tik prieš keletą mėnesių, kai Europos parlamentas užsimojo kovoti su ridos rodmenų klastojimu. Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis draudžiama „žaisti“ odometru. Nepaisantiems šių dalykų grės piniginė bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Beje, sociologinės apklausos liudija, kad tokios griežtoms sankcijoms pritaria beveik 89 proc. automobilininkų.
Lietuviško mentaliteto keistenybės
Tuo tarpu kalbintas technikos ekspertas Marijus Jaroševas, pasakodamas apie odometro korekcijas atkreipė dėmesį į keletą kitų detalių.
Visgi kai kurie dalykai, su kuriais susiduria šios srities specialistai, yra neįtikėtinai keisti. Tarkime, pabandžius parduoti 4-5 metų senumo populiarios markės automobilį, kurio reali rida nesiekia 100 tūkst. km, potencialūs pirkėjai į tokį egzempliorių žiūrės kaip į ratuotą anekdotą. Dirbtinai padidinus jo ridą iki kokių 160 tūkst. km, tas pats automobilis bus parduotas per dieną. Ir atvirkščiai. Jei keturmetis automobilis iš tiesų būna pravažiavęs 300 tūkst. km į jį niekas nežiūri tol, kol prietaisų skydelyje nepradeda šviesti skaičiukai 180 tūkst. km. Išvydę geidžiamą kombinaciją pirkėjai varžysis dėl to, kam „toks geras“ daiktas atiteks.
„Paradoksalu, tačiau žmonės kartais elgiasi visiškai nelogiškai ir nekreipia dėmesio į akivaizdžius dalykus, susijusius su realia automobilio būkle, o žiūri tik į odometrą. Nuvažiuotų kilometrų skaičiukai žmones hipnotizuoja ir paralyžiuoja sveiką protą. „Normali“ rida jiems atrodo tada, kai odometras rodo 210-230 tūkst. km, o vis kita kelia įtarimą“, – stebėjosi M. Jaroševas.
Korekcijų kainoraštis
Technikos ekspertas teigė, kad pastaraisiais metais patys automobilių gamintojai stengiasi kiek įmanoma apsunkinti galimybes klastoti odometro parodymus. Kai kuriais atvejais prisijungus prie šio prietaiso be slaptažodžių „sudega“ mikroschemos, tačiau lig šiol tebėra modelių, kurių ridos skaičius galima keisti kompiuteriu per paprasčiausią diagnostinę jungtį. Tais atvejais, kai korekcijas atlikti prisireikia specialios įrangos, jų kaina šauna į viršų.
„Mano žiniomis, odometro rodmenų keitimas kainuoja nuo 10 iki 500 eurų, priklausomai nuo automobilio markės, pardavimo kainos ar nustatytų techninio aptarnavimo intervalų. Prestižinių markių mašinų pardavėjai už ridos sumažinimą moka dar daugiau“, – tikino M. Jaroševas.
