Radio F.R.E.I. – nekomercinė Erfurto miesto radijo stotis. Jos tikslas – būti alternatyva komercinėms žiniasklaidos priemonėms, parodyti naujus politikos ir kultūros aspektus. „Mes norime būti „underground” (pogrindžio – aut.past.) tipo radijas”, – sako Radio F.R.E.I. žurnalistė Mila Burghardt, atsakinga už kultūrą, kartais dirbanti ir koordinatore.
© DELFI
Šis radijas ypatingas dar ir tuo, kad jame dirba vien savanoriai, tarp kurių nėra nė vieno žurnalisto. Radio F.R.E.I. ir savo išore panašesnis į pogrindį, o ne į tviskančius didžiuosius visuomeninius bei komercinius transliuotojus, įsikūrusius didelėse patalpose, dirbančius modernia, šimtus tūkstančių eurų kainuojančia technika. Šios stoties darbuotojai netgi patys susimontavo savo nedidukei studijai reikalingą įrangą.

Lėšos, būtinos radijo stoties reikmėms, gaunamos iš valstybės. Vokiečiai kas mėnesį moka abonentinį 17 eurų mokestį. Iš mokesčio surinktos lėšos išdalijamos visuomeniniams transliuotojams. Dalelę jų gauna ir Radio F.R.E.I. Tiesa, kai kurie Vokietijos visuomeniniai transliuotojai pinigų užsidirba ir iš reklamos. Radio F.R.E.I. jos netransliuoja. „Ar ne geriau klausytis radijo be reklamos? Esame nekomercinė radijo stotis. Mes norime duoti žmonėms naujų impulsų, bet nenorime jiems pasakyti, ką pirkti”, – teigia M.Burghardt.

Radio F.R.E.I. stotyje nesvarbu, kas esi, svarbu, ar turi ką pasakyti. „Kiekvienas gali būti mūsų radijo dalis. Būti studijavusiam žurnalistiką nėra svarbu. Radijo F.R.E.I. idėja – būti atviriems naujiems žmonėms”, – tvirtina M.Burghardt. Todėl jame laidas kuria ir veda visi, kurie tik nori – studentai, aktoriai, muzikantai, pedagogai, IT specialistai, taksi vairuotojai, dailidės ir kitų profesijų žmonės. Šalia darbo radijuje šie žmonės turi savus tikruosius darbus, nes už darbą Radio F.R.E.I. dauguma jų negauna jokio atlygio.

Paklausta, kodėl, jos manymu, darbu šioje radijo stotyje nesusidomėjo nė vienas profesionalus žurnalistas ir ar niekada nebūna sunkumų dėl to, kad čia dirba tik mėgėjai, M.Burghardt susimąsto: „Kodėl nėra nė vieno žurnalisto?

Galbūt baigęs studijas jautiesi turįs būtinai iš to pragyventi... Nemanau, kad profesionalūs žurnalistai yra būtini šiam projektui. Arba geriau: žmonės, kurie dirba čia, ypač tie, kurie išties daro daug, jie yra žurnalistai!

Jie yra profesionalai. Žinoma, jie kitaip dirba nei tikrieji žurnalistai, bet juk mes ir norime būti kitokie nei normali žiniasklaida”.

Radio F.R.E.I. laidas gali kurti ne tik kiekvienas panorėjęs. Jas gali kurti ir apie ką tik panorėjęs. Tačiau negi nėra jokių atrankos kriterijų naujoms laidoms? Pasak M.Burghardt, beveik viskas yra priimtina. „Žinoma, neturi būti rasizmo, smurto šlovinimo ir panašių dalykų. Be to, laidos turi būti kritiškos. Bet daugiau ar mažiau esi laisvas daryti tai, ką nori”, – teigia žurnalistė.

Radijas taip pat neturi jokios koncepcijos dėl muzikos. Radijo laidų kūrėjai gali groti tokią muziką, kuri jiems patinka ir kuri jiems atrodo tinkama rengiamoje laidoje. Vienintelis reikalavimas – rytais negroti labai sunkios muzikos. Radio F.R.E.I. turi keletą specialiai muzikai skirtų laidų. Jų kūrėjai pristato alternatyvią muziką, kurios nerastume komercinėse radijo stotyse.

Pasak M. Burghardt, Radio F.R.E.I. stotyje nėra programos vyriausiojo redaktoriaus, kuris nuspręstų, ką reikia daryti, o ko ne, kas gerai, o kas blogai. Kiekvieną savaitę susirenka visi radijo darbuotojai ir kartu sprendžia, ką norėtų transliuoti. Atmosfera – taip pat vienas iš veiksnių, skatinančių žmones įsitraukti į Radio F.R.E.I. veiklą.

Pasak šiame radijuje dirbančios Denise, jai čia patinka tiek stoties struktūra, tiek pati programa. Taip pat ir darbuotojų tarpusavio bendravimas: jog visi kalbasi taip, kad pasiektų sutarimą, kad visi žino, kas ką rengia. Joshui tiesiog patinka darbas – vaikinas atsakingas už naują muziką archyve. Jis sako besižavįs radijo stotyje esančia atmosfera ir žmonėmis.

Radio F.R.E.I. programa atrodo maždaug taip. Rytais – iki 11 val. – transliuojamos laidos apie vietinius Erfurto politikos ir kultūros įvykius, aplinkosaugą. Šie rytiniai žurnalai, pasak M.Burghardt, yra bene labiausiai klausomi iš visų Radio F.R.E.I. laidų. Vidurdienį transliuojamos politikos naujienos iš viso pasaulio. Vakare programa gerokai pasikeičia: eteryje klausytojai girdi muzikos šou, politines diskusijas, laidas apie mažumų teises, literatūrą ir pan. „Programa yra labai įvairialypė ir retkarčiais keičiasi, kadangi keičiasi žmonės”, – sako M.Burghardt. Iš viso šiuo metu radijo veikloje vienu ar kitu būdu dalyvauja per 100 savanorių.

Stotis gyvuoja jau 15 metų, nors tą galima sakyti su tam tikromis išlygomis. Savo pirmąją laidą Radio F.R.E.I. transliavo 1990 m. spalio 6 d. Tai buvo netrukus po to, kai griuvo Berlyno siena, ir Rytų Vokietijoje trumpam atsirado tam tikra anarchija. Senosios Vokietijos Demokratinės Respublikos įstatymai nebeegzistavo, bet dar negaliojo ir susivienijusios Vokietijos įstatymai. „Tuo laikotarpiu kaip tik Radio F.R.E.I. ir pradėjo transliaciją, bet be oficialaus leidimo. Tai buvo apie 20 jaunų žmonių (kurie vis dar draugai), kurie norėjo kalbėtis su žmonėmis apie dalykus, apie kuriuos negalėjai išgirsti didžiosiose žiniasklaidos priemonėse. Tačiau po kelių laidų policija konfiskavo radijo siųstuvą, kadangi Radio F.R.E.I. buvo nelegalus”, – pasakoja M.Burghardt.

Žurnalistė tęsia, kad tuomet radijo kūrėjai dėjo pastangas gauti legalų dažnį, bet tuo metu tokiai žiniasklaidai kaip Radio F.R.E.I. nebuvo jokios galimybės: „Prireikė šešerių metų pakeisti žiniasklaidos įstatymą. Su tuo pasikeitimu atsirado galimybė transliuoti Radio F.R.E.I. Taigi 1996 m. jis pradėjo reguliarią programą, bet su dideliu kompromisu: mes neturime viso dažnio (Radio F.R.E.I. dažnį dalijasi su dar dvejomis radijo stotimis – aut.past.)”. Ar Radio F.R.E.I. kūrėjai jaučiasi įgyvendiną savo tikslą – būti alternatyvia pogrindžio tipo radijo stotimi? „Ar mes tikrai esame toks radijas? Kartais taip, bet kartais galėtume būti dar kritiškesni tam, kad atitiktume sau keliamus reikalavimus”, – teigia M.Burghardt.

Analogiškų stočių, pasak Radio F.R.E.I. kūrėjų, yra ir kituose Vokietijos miestuose bei kitose šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (1)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę stebėti...

Lietuvos bankas persikels iš prabangaus pastato: specialistai įvardija vienintelį jo privalumą (2)

Lietuvos bankui paskelbus, kad išsikraustys iš pačiame miesto centre esančių pastatų į...

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (216)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Nuo dukrytės gimimo iki bilieto į Europos čempionatą: geresnės vasaros naujokas negalėjo tikėtis

Pirmadienio vakarą komandos draugai Eimantą Bendžių sveikino su dukrytės gimimu, o jau po paros...

Į L. Somovo ir Jazzu koncertą Vilniuje tūkstančiai renkasi „apsiginklavę“ skėčiais ir apklotais (3)

Antradienio vakarą į Vilniaus Universiteto botanikos sodą renkasi minios Leono Somovo ir Justės...

J. Baronui pavyko pasprukti, nes nuo kojos buvo nuimta apykojė (96)

Po išpuolio sostinės Antakalnio mikrorajone esančioje picerijoje policijos ieškomas tris kartus...

D. Adomaitis paskelbė galutinį rinktinės dvyliktuką papildyta trenerio interviu (194)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabas likus kiek daugiau nei savaitei iki Europos...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti už centus (153)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

Paauglių liga laikyta aknė vis dažniau puola suaugusiuosius (2)

Su odos problemomis, tokiomis kaip aknė, vis dar susiję daugybė mitų, žmonės tiki senoviniais...

Nepamirštamas pasimatymas: vaikino išradingumas nustebino (9)

Ši istorija atsiųsta konkursui „Pasimatymas, kurio niekada nepamiršiu“ . Dėkojame Gabijai už...