Pernai Kauno Rotušėje buvo įregistruota rekordinė santuoka: 102-metų kaunietis Stanislovas Grigas sumainė žiedus su dvidešimt šešeriais metais jaunesne Brone Mikutiene. Į vyriausio Lietuvos, o gal ir visos Europos, jaunikio S.Grigo namus užsukome pasidomėti, ar tikrai meilei paklūsta bet koks amžius? Kaip reikia gyventi, kad žvalus 100 metų sulauktum?

Bėgo nuo vienatvės Našliai Bronė Mikutienė ir Stanislovas Grigas susituokė gelbėdamiesi nuo vienatvės. S.Grigas žmonos Anastazijos neteko prieš šešiolika metų. Dar po kelių anapilin išėjo ir jo sūnūs – pirmiausia Stasys, o po jo ir Vladas, prieš tai sirgęs daugiau kaip dešimt metų.

Ilgaamžis pasijuto užmirštas, vienišas. Jo sūnūs buvo išsituokę, tad anūkai senolio nelankė, o buvusios marčios taip pat nesirūpino juo.

„Tuokėmės iš pasitikėjimo vienas kitu. Neduok Dieve senam ir paliegusiam žmogui likti vienam, tai - labai sunku. Jaunesniam, turinčiam daugiau jėgų, energijos, vienatvė nebūtų tokia nepakeliama“, — sakė kaunietis.

Jie pažįstami jau 35 metus, abu dirbo Kauno įmonėje „Drobė“.

„Mano bendradarbė Bronė anksčiau man neatrodė kuo nors ypatinga ar išsiskirianti, o dabar ji – mano draugė, didžiausia parama senatvėje“, - pastebėjo ilgaamžis.

Padeda jau 12 metų

Kai žuvo jo sūnus Stasys, sutikęs Bronę Stanislovas pasiguodė, kad sumanęs išsivirti sriubos, net nežino, ką dėti į puodą, nesugeba pats gerai susitvarkyti namų. Ir štai jau 12 metų B.Mikutienė padeda S.Grigui.

Bronė ne tik negailėjo patarimų, bet ir pati pradėjo rūpintis vyriškiu: išplaudavo grindis, išskalbdavo užuolaidas, nudirbdavo kitus darbus.

Už paslaugas senolis atsilygindavo jai saldainiais, pinigais.

Prieš kurį laiką S.Grigas paprašė pagalbininkės įsikurti jo namuose, pasiūlęs mainais palikti savo turtą: trijų kambarių butą Žaliakalnyje stovinčiame medinuke, prie namų esančius tris arus žemės.

Tuoktis pasiūlė notarė

S.Grigas ir B.Mikutienė dėl palikimo nuvyko konsultuotis į notarų biurą. Čia sužinojo, jog norėdamas užrašyti palikimą, S.Grigas turės pristatyti pažymą iš Kadastro biuro, kiek turtas įkainotas bei trečdalį sumos sumokėti valstybei. Tai sudarytų virš dešimties tūkstančių litų.

Nustebę senukai tuo nepatikėjo, nuėjo konsultuotis pas kitą notarę. Ši patarė jiems susituokti, paaiškinusi, kad tada jiems nereikės mokėti šių mokesčių — po sutuoktinio mirties Bronė savaime taps teisėta jo turto paveldėtoja. Senoliai paklausė notarės patarimo ir netrukus nunešė prašymus tuoktis.

Vestuvėse liudijo dukra

Stanislovas nusipirko naują vestuvinį žiedą, nes turėtą buvo pametęs. Bronei pirkti aukso žiedo neprireikė - turėjo nuo jaunystės.

Žengdama į Rotušę pora labai jaudinosi. Bronė pirmiausia viena nuėjo pasižiūrėti, ar nėra besibūriuojančių žurnalistų, tik tada į Kauno metrikacijos skyrių nuėjo abu. „Kai pasikeitėme žiedais, mano širdis sudrebėjo - iš baimės. Juk įsipareigojau iki mirties rūpintis Stasiu. Vedybos - didelė atsakomybė“, — paaiškino moteris. Po ceremonijos jaunavedžiai planavo nuvažiuoti į kokią nors kavinę išgerti šampano ir kukliai pasivaišinti, tačiau liudininkai - ponios Bronės dukra ir žentas – atkalbėjo. Mat išgėręs šampano žentas negalės vairuoti automobilio, tad kas jaunavedžius parveš namo?

Todėl jaunavedžiai su ponios Bronės dukra ir žentu puotavo namuose. Išgėrė po šampano taurę ir suvalgė gabalėlį torto.

Atsivežė tik būtiniausius daiktus

Į butą Žaliakalnyje Bronė Mikutienė atsivežė tik būtiniausius drabužius ir daiktus, dauguma jos mantos liko dviejų kambarių bute Užliedžių kaime Kauno rajone, kur moteris gyveno netoli savo anūko namų.

Bronė mėgsta rūpintis gėlėmis, kapstytis darže. Vienas didžiausių malonumų iki antrųjų vedybų jai buvo pasivaikščioti Nevėžio pakrante.

Plungės rajone gimusi Bronė sako mylinti ir miestą, nors jaukios gamtos ramybės Kaune moteriai šiek tiek trūksta. Ji labai norėtų nueiti į Muzikinį teatrą, bet sutuoktinis kompanijos nepalaiko.

Geriausia – namie

Sutuoktiniai pasidalijo pareigomis. „Aš atsinešu anglių, kūrenu krosnį, ji perka maistą, ruošia valgį. Žodžiu, dalinamės darbus, kiek kuris išgalime“, — pasakojo S.Grigas.

S.Grigas daugiausia laiko praleidžia namuose:

„Jau ne tas amžius, kad norėtųsi kur nors eiti. Tai neįdomu, namuose geriausia“, - sako šimtametis. Jis džiaugiasi, kad dar neblogai girdi ir mato, gali pasiklausyti radijo ir pasižiūrėti televizorių.

„Žmoną leidžiu eiti, nepavydžiu“, — sakė S.Grigas.

Pavardės nekeitė Vyriausiojo Lietuvoje jaunikio išrinktoji pavardės nekeitė. Laidodama savo 39-erių metų vyrą Vladą Plungės kapinėse, moteris apsisprendė, kad amžinojo poilsio atguls greta jo. Ant paminklo jau užrašyti ir jos gimimo metai, vardas, pavardė. S.Grigo pirmoji žmona ir abu sūnūs palaidoti Kauno Karmėlavos kapinėse. Ant paminklo iškalti ir senolio vardas bei pavardė.

S.Grigas sakė meldžiąs Dievo, kad Bronė gyventų ilgiau negu jis, kad galėtų jam pagaminti valgyti, paduoti vaistų ir stiklinę vandens, kai bus labai sunku. Pora dažnai pasikalba apie mirtį.

„Senatvėje tikriausiai kiekvienas daugiau galvoja ne apie meilę, o apie mirtį. Juk nebeturiu nė vieno bendraamžio draugo, palaidojau žmoną ir abu sūnus. Vasario 7-ąją man suėjo 103-eji“, — kalbėjo S.Grigas.

Kas lemia ilgą amžių

Kas lemia ilgą amžių? „Kad nė nežinau. Turbūt negalima girtauti. Visai stikliuko nevengiu, bet daugiau kaip 50 gramų negeriu. Nenoriu“, - sakė ilgaamžis. Ponia Bronė pastebėjo, kad Stanislovas yra iš ilgaamžių giminės: jo mama sulaukė daugiau kaip 100 metų.

„Stasys yra ramaus būdo, moka nesinervinti. Tai turbūt irgi lemia ilgą amžių“, - ištarė moteris.

Ir pridūrė, kad ji pas gydytojus lankosi dažniau, negu jos 103-ejų metų vyras. Matyt, tokie genai.