Rusijos energetikos politika baigia atstumti paskutinius sąjungininkus. Maskvai ilgai priekaištauta, kad ji painioja ekonominius ir politinius reikalus. Vis dėlto dabar, kai Kremlius ėmėsi beatodairiškai branginti energijos išteklius visiems, nežiūrėdamas, kas draugas, o kas tik kaimynas, rodos, draugų gali išvis nebelikti. Štai tokia netvari pasirodo esanti ta slavų draugystė.
Vadimas Vileita
Neseniai oficialioje NVS sostinėje Minske vykęs Sandraugos viršūnių susitikimas parodė, kad Baltarusija ne prasčiau nei Ukraina suvokia, koks pavojingas dalykas yra patekti visiškon priklausomybėn nuo Rusijos išteklių. Gudai ir ukrainiečiai suvokė savo interesų bendrumą Rusijos ekonominio spaudimo akivaizdoje. Ir nesvarbu, kad nei Baltarusija, nei Ukraina šiuo metu neišgyvena demokratinio renesanso laikotarpio, jos gal dar labiau už demokratinę Europą šiuo metu jaučia poreikį laikytis nuo Rusijos per saugų atstumą.

Bendri Ukrainos premjero Viktoro Janukovyčiaus ir Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos pareiškimai byloja apie Minsko ir Kijevo aljanso iškilimą. Kurtis šį aljansą paskatino Rusijos ketinimai nuo Naujųjų metų „iki dangaus“ pakelti dujų kainas. Pavyzdžiui, Baltarusijai dujas planuojama branginti daugiau nei 4 kartus – iki 200 dolerių už 1000 kubinių metrų! Būdamos Rusijai labai svarbios tranzito prasme (bent jau kol Baltijos jūros dugnu bus nutiestas garsusis vamzdynas) ir norėdamos atremti pragmatinį ekonominį Kremliaus puolimą, Ukraina ir Baltarusija kooperuojasi.

Klausimas vienas – ar Ukrainos ir Baltarusijos sąjunga tėra trumpalaikė spaudimo Vladimirui Putinui priemonė, ar čia rimtos ilgalaikės regiono nuo Baltijos iki Juodosios jūros konsolidacijos apraiškos, panašios į garsiosios antirusiškos „sanitarinės užkardos“ koncepciją?

Pirmoji pusė – Lukašenka keičia orientaciją

„Lukašenka keičia orientaciją – jis nori sąjungos ir energetinės draugystės su Ukraina“, – rašo Mykola Sirukas Ukrainos laikraštyje „Dien“.

„Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka, rodos, visai atsisakė kurti sąjunginę valstybę su Rusija ir pakeitė išorės orientaciją. Jis jau net pasisakė už sąjunginę Baltarusijos ir Ukrainos valstybę, su kuria, jo teigimu, visi skaitytųsi. „Daug ką pasaulyje savo tautoms išsiderėtume, būtume labai svari valstybė, – sakė Baltarusijos vadovas. – Ukrainiečiams ir gudams pats Dievas liepė būti kartu – esame labai artimi ir panašūs“. Naujiena tapo oranžinės revoliucijos nemėgstančio A. Lukašenkos simpatijos Ukrainos vadovui Viktorui Juščenkai. Įdomu, kad visus Ukrainos lyderius – Juliją Tymošenko, V. Juščenką ir V. Janukovyčių – A. Lukašenka pavadino proukrainietiškais.

Svarbiausia Baltarusijos lyderiui – susitarimai dėl energetinio saugumo. Suprantamas jo noras rasti naujų sąjungininkų, kurie padėtų gintis nuo Rusijos. Ir panašu, kad tokiu sąjungininku jis laiko Kijevą. „Jei tik Baltarusija sutars su Ukraina, gali visiškai pasikeisti ekonominių ir politinių šio regiono santykių konfigūracija, – mano A. Lukašenka. – Tai labai apsimoka baltarusiams, o dar labiau – ukrainiečiams, ir tokių galimybių yra“. Jis nurodė, kad dujų ir naftos klausimais šalys turi neįtikėtinų svertų, pavyzdžiui, koordinuoti tarifų politiką, taikomą į Europą pumpuojamoms Rusijos dujoms. „Gal mums vykdyti bendrą politiką derantis su Rusija šiais klausimais? Taip būtų geriau“, – atvirai pareiškė A. Lukašenka. Jis net pasakė esąs pasiruošęs „vienu paketu“ išspręsti visus tarpusavio klausimus – dėl sienos, skolų, readmisijos. Be to, dar ir pabrėžė, kad visa tai susiję tik su ekonominiais dalykais, o politiką reikia nustumti į šoną kaip kiekvienos šalies vidaus reikalus.

Kažin ar Ukraina yra pasiruošusi žengti taip toli draugaudama su baltarusiais, tačiau šie A. Lukašenkos pasiūlymai negali jos nesudominti. Kaip rašo M. Sirukas, „vargu ar Ukraina sutiks su visomis Baltarusijos keliamomis sąlygomis energetikos klausimais išlaikyti bendrą poziciją prieš Rusiją. Nors aišku, Ukraina gali padidinti elektros energijos tiekimą į Baltarusiją ar susitarti su „Beltransgazu“ dėl galimybės saugoti gamtines dujas Baltarusijos vartotojams Ukrainos saugyklose“.

Taigi Ukrainos dienraštis pastebi A. Lukašenkos flirtą su Kijevu, bet mano, kad tai greičiau trumpalaikis, o ne ilgalaikis reiškinys. Iš tikrųjų nepastebėti akivaizdžių Baltarusijos vadovo užuominų būtų sunku. Ypač akivaizdžiai antirusiškas A. Lukašenkos pasiūlymų pobūdis reiškiasi tuo, kad jis pats ėmė neigti, esą Ukraina ir Baltarusija draugaus „prieš ką nors“. Tokie iš esmės niekieno neišprovokuoti, bet labai platūs, stropūs ir išsamūs paneigimai – geriausias ženklas ne tik Rusijos vadovybei, bet ir Baltarusijos liaudžiai: užsienio politika keisis. Ne tik analitikai, bet ir paprasti Baltarusijos piliečiai gerai išmano šią prezidento retoriką. Kai A. Lukašenka prieš kelerius metus pradėjo kalbėti, kad „Baltarusija nepasisako už NVS griovimą“, pasidarė aišku – NVS Baltarusijai nebereikalinga, ji netenka prioritetinės užsienio politikos statuso. Kai likus metams iki antrosios jo kadencijos pabaigos Baltarusijos vadovas ėmė pagaliau neigti, kad artimiausiu metu įvyks referendumas dėl trečiosios kadencijos, visi suprato: referendumas bus. Kai gudų tėvas pradėjo kalbėti, esą jis negriauna planų kurti valiutų sąjungą su Rusija, jis ėmėsi stiprinti Baltarusijos rublį. Dabartiniai nedviprasmiški pasisakymai dėl draugystės su Ukraina byloja: su Rusija kol kas nedraugausime.

Antroji pusė – Baltarusijos vadovo reveransai

Baltarusijos analitikas, „Strategijos“ analitinio centro direktorius Leonidas Zaika naujus Baltarusijos vadovo reveransus priima rimčiau nei trumpalaikius žingsnius dvišalių santykių su Rusija problemoms spręsti. Jo teigimu, „pastarieji A. Lukašenkos pareiškimai – ne atsitiktinumas. Prieš kelias dienas jis pareiškė išvis keičiantis užsienio politiką. Faktiškai kol kas bandoma išsprukti už įprastinių mąstymo rėmų. Juk iki šiolei visa Baltarusijos politika buvo iš esmės orientuota į Rusiją ir opoziciją Vakarams. Pastaruoju metu užsienio politikoje atsirado naujas elementas – trečiasis pasaulis, Neprisijungimo judėjimas. Vis dėlto Baltarusijos prezidentas tuo pačiu bando stumti ir kitus variantus. Kadangi pagrindinė mūsų problema – energijos ištekliai, dabar pasikliaunama Ukraina. Nemanau, kad čia bus pagrindinė ilgalaikė strateginė kryptis, bet pats tokios krypties atsiradimas, kitokio partnerio nei Kremlius paieškos – čia jau iš tikrųjų naujas elementas. Čia jau ne konjunktūra, čia vektorius“.

Pasak L. Zaikos, „Baltarusijos prezidentas norėtų pademonstruoti Kremliui, kad V. Putinas kaip pasitraukiantis prezidentas turėtų skaitytis su Baltarusijos postūmiais atremiant Rusijos spaudimą. A. Lukašenkos pareiškimas apie naują užsienio politiką reiškia, kad jis norėtų pademonstruoti didesnį Baltarusijos savarankiškumą. Taigi jo pareiškimus reikėtų vertinti ne kaip kokią nors konjunktūrą, susijusią su dujų kainų kėlimu. A. Lukašenka iš tikrųjų pamatė, kad su Maskva net prasidėjus nereikia eiti per toli. Tokią pamoką jis gavo. Ir jo žingsnius reikėtų vertinti ne grynai kaip trumpalaikės naudos siekimą: čia daugiausia atsiskleidžia mėginimai rasti naujų užsienio politikos vektorių. A. Lukašenka yra politikas, kuris siūlo.

Jis kalbėjo su Ukrainos žurnalistais ir pasakė, kodėl šalims nesujungus tranzito galių. Bet tai seniai tarp mūsų specialistų aptariama. Mes atlikome strateginį tyrimą dėl geopolitinių situacijų mūsų erdvėje. Turėjome tokį modelį, kuriame jungiamos Baltijos šalių, Baltarusijos ir Ukrainos pastangos siekiant realizuoti savo bendrus interesus ir atsverti Rusiją. Juolab, jeigu Kremlius imasi branginti šilumos kainas. Niekad niekur tarp Rusijos ir Europos nėra buvę tokių kainų šuolių, kaip dabar planuojama Baltarusijai. Žinoma, kad tokioje situacijoje tenka ieškoti partnerių. Ar įsiklausė pats A. Lukašenka į mokslininkų projektus? Labai gali būti. Jis ir pats intuityviai jaučia, kada kokių žingsnių imtis, pats diriguoja daugeliui televizijos laidų“.

L. Zaikos teigimu, „sąjunginės valstybės su Rusija kūrimo idėja žlugo. Kremlius tegalėjo daugiausia pasiūlyti Baltarusijos vadovui tapti bendros valstybės vicepremjeru, taip pat dalyvauti bendros valstybės prezidento rinkimuose“.

Vis dėlto Baltarusijos analitikas griežtai atmeta galimybę, kad A. Lukašenka sutiks su naujausiais Europos Komisijos pasiūlymais Baltarusijai, kuriuos daugelis analitikų išaiškino kaip tiesiamą ranką Maskvos smaugiamai Baltarusijai. „Finansinės ES paramos siūlymas mainais į demokratiją ir žmogaus teisių apsaugą A. Lukašenkai visiškai neaktualus. Baltarusijos Vyriausybė tiesiog niekaip į tai nereaguos. Čia visiškai „gelžbetoninė“ pozicija, ir nieko čia keista. Sociologinių apklausų duomenimis, tokios vertybės kaip demokratija, žmogaus teisės mūsų šalyje užima septintą–aštuntą poziciją reitinguose“.

Analitiko apeliacijos į demokratijos idėjų nepopuliarumą Baltarusijoje nors ir teisingos, bet turbūt ne visai vietoje. Į naujausius, konkrečiausius ir daugiausia žadančius europiečių siūlymus Baltarusijos valdžia nereaguos ne todėl, kad demokratija ir žmogaus teisės yra nepriimtinos Baltarusijos liaudžiai, o todėl, kad jos būtų pražūtingos Baltarusijos valdžiai. Kai už atsisakymą represuoti politinius priešininkus ir įsipareigojimą rengti atvirus ir sąžiningus rinkimus žadama konkreti finansinė parama ir atviresnės sienos su ES, daugelis baltarusių būtų suinteresuoti tokiais pakeitimais.

Vis dėlto valdžia, nuslėpdama patį tokio siūlymo faktą, nuslepia nuo tautos ir tai, kad jai žadama europinė perspektyva. Jai parankiau toliau išlaikyti mitą, kad „Baltarusijos Europoje niekas nelaukia“. Tad A. Lukašenkos „partnerių paieškos“, nepaisant neregėto šio politiko išradingumo ir lankstumo, baigiasi ties Lenkijos ir Lietuvos siena. Ieškodamas draugų Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, jis a priori įsitikinęs, kad su kaimynais ES bendros kalbos neras. Čia ne trumparegystė, čia visiškai rimtas vertybių nesutapimas. Vis dėlto šiaip ar taip pati alternatyvų paieška iš tikrųjų yra Minsko politikos naujovė, ir aljansas su Ukraina, jeigu nusiseks, tai gali patvirtinti.

„Dvi pusės“ – antradieniais ir ketvirtadieniais 11.50 val. (kart. 16.50 val.).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (33)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (21)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (29)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (80)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (85)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1122)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (52)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (83)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (4)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...