aA
Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas teigia remiąs atominę energetiką, bet, jo tvirtinimu, „darbiečiai“ dėl naujos Visagino atominės elektrinės balsuos tik tada, kai bus aišku, kiek elektrinė kainuos, kiek kainuos joje gaminama elektra ir kokiu būdu jėgainė bus integruota į Europos Sąjungos energetinius tinklus. Visa kita V. Uspaskichui neįdomu – tarp jų ir už atominę jėgainę agituojančio Algimanto Čekuolio nuomonė.
Viktoras Uspaskichas
Viktoras Uspaskichas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Taip politikas atsakė į DELFI interneto konferencijoje skaitytojo Jurgio užduotą klausimą apie Visagino atominę elektrinę bei A. Čekuolio išsakomus teiginius reklamoje.

„A. Čekuolio nuomonė man neįdomi. Pats esu už atominę energetiką, o kai bus projektas ir bus atsakyti tris pagrindinius klausimus – kiek kainuos elektrinė, kai kainuos gaminama elektra ir kokiu būdu bus integruotas šitas objektas į ES energetinius tinklus – tik tada Darbo partija balsuos Seime – statyti ar nestatyti. Tarp kitko, būtent šitas teisines įstatymo nuostatas pateikė Darbo partija ir Seimas balsavo „už“. Tokiu būdu pastatytas didžiulis taškas spekuliacijai – naudinga ar nenaudinga, kol nėra projekto, atsakyti į tokį klausimą niekas neturi galimybės“, - teigė V. Uspaskichas.

Nekvaršina galvos dėl asmenvardžių rašybos pasuose

Politikas taip pat atsakė į skaitytojų klausimus apie nedarbo mažinimą iki nulinio lygmens, asmenvardžių rašybą pasuose nelietuviškais rašmenimis, daugiabučių namų renovaciją, mokesčius, kuro kainas bei monetarinę Europos Sąjungos politiką.

Labiausiai V. Uspaskichą domino ekonominiai bei mokestiniais klausimai, tuo tarpu kalbėdamas apie asmenvardžių rašybą politikas teigė tiesiog nekvaršinąs dėl to sau galvos.

„Dėl pasų nuomonės neturiu, jeigu reikia kažkam tokių raidžių, tai prašom. Man toks klausimas neegzistuoja, mano pavardė įrašyta lietuviškomis raidėmis ir aš dėl to nekvaršinu sau galvos“, - sakė V. Uspaskichas.

Klausiamas apie Darbo partijos pažadus iki nulinio lygio sumažinti nedarbą, V. Uspaskichas teigė, jog tai taikoma žmonėms, norintiems dirbti, nes nenorinčių dirbti nepriversi.

„Yra galimybė sukurti darbą tiems, kurie nori dirbti, o kurie nenori dirbti – jie ir pašalpą ims, valkataus ir jų nepriversi dirbti. Todėl 0 proc. nedarbo lygis mes turime omenyje tiems, kurie nori dirbti“, - teigė „darbiečių“ lyderis.

Lenkia galvą prieš aukštąsias technologijas, bet darbo vietas kurs pramonėje

Skaitytojams pasiteiravus apie tradicinių ūkio šakų plėtojimą bei paprašytas pateikti bent vieną sėkmingą valstybę, kuriai būtų pavykę pasiekti aukštą pragyvenimo lygį plėtojant vien tik tradicines šakas ir neinvestuojant į aukštąsias technologijas, V. Uspaskichas aiškino, jog aukštosios technologijos sukuria gana didelę pridėtinę vertę bei leidžia uždirbti pinigų, tačiau nesudaro sąlygų sukurti darbo vietų visiems norintiems.

„Kaip pavyzdį galiu pateikti, kad nė viena valstybė aukštųjų technologijų srityje nesukuria darbo vietų ir neaprūpina darbu visų norinčių. Aukštųjų technologijų srityje galima sukurti pridėtinę vertę ir daug pinigų, bet tik ne darbo vietas. Pavyzdžiui, Los Andžele, San Chosė miestelyje, Silicio slėnyje gyventojų yra 22 tūkst., o pinigų per metus įsisavina 30 proc. viso pasaulio rizikos kapitalo. Tai buvo prieš dešimt metų, dabar, pagal mano duomenis, įsisavina apie pusę trilijono dolerių per metus, o darbo vietų – tik tiek“, - teigė V. Uspaskichas.

„Kad būtų jums aišku, pusė trilijono dolerių, tai yra maždaug 50 metinių Lietuvos biudžetų. O visas kitas darbo vietas Amerika sukuria būtent tradiciniame versle. Lenkiu galvą ir lenksiu prieš tuos, kurie kuria aukštųjų technologijų produkciją, netrukdysime, atvirkščiai – padėsime, bet, deja, kaip ir visos kitos valstybės, pagrindines darbo vietas žmonėms kursime tose srityse, kur Lietuvos žmonės turi įdirbį – žemės ūkyje, maisto pramonėje, lengvojoje pramonėje, pavyzdžiui, tekstilėje, baldų pramonėje“, - tęsė Darbo partijos pirmininkas.

Politikas taip pat teigė, kad patekę į valdžią „darbiečiai“ siektų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris šiuo metu yra kintamas: didžiausia neapmokestinama riba – 470 litų, bet atlyginimui kylant NPD mažėja.

Kalbėdamas apie darbo santykius, V. Uspaskichas teigė esąs už tai, kad darbdavys ir darbuotojas galėtų tartis dėl darbo sąlygų, žadėjo sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui, nors šiuo metu šildymui irgi galioja 9 proc. PVM lengvata, kai standartinis PVM tarifas 21 proc.

Pasak V. Uspaskicho, Lietuvoje reiktų mažinti kuro akcizus, mat mūsų šalis ribojasi su ne Europos Sąjungos valstybėmis, tačiau jis nesutiko su skaitytojo Jurgio pasiūlymu aktyviąją rinkimų teisę apriboti iš abiejų pusių – esą jeigu balsuoti negali jaunesni nei 18 metų gyventojai, tai šai teisę negalėtų naudotis ir pensininkai.

„Ne, kiekvienas žmogus yra Lietuvos pilietis ir atiminėti tokios teisės negalima. Atvirkščiai, reikia viską daryti ir skatinti, kad kiekvienas ateitų ir atliktų savo pilietinę pareigą balsuoti“, - sakė politikas.

Gynybai norėtų skirti 2 proc. nuo BVP

V. Uspaskichas, be kita ko, teigė manantis, kad Lietuva turėtų įvykdyti pažadą, duotą stojant į NATO ir užtikrinti 2 proc. gynybos finansavimą nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Galiu pasakyti, kad džiaugiuosi, kad šiandien apsieita su visiškai nedideliu finansavimu, bet reikia išlaikyti pažadą, duotą NATO struktūrai ir vykdyti tą procentą finansavimą, kuris buvo numatytas stojant. 100 proc. esu tikras, kad mes saugumą užtikriname šiandien labai minimaliomis išlaidomis“, - sakė V. Uspaskichas.

Klausiamas apie infliacijos grėsmes ir Europos centrinio banko (ECB) politiką, Darbo partijos pirmininkas sakė, jog monetarinė Lietuvos politika yra konservatyvi ir nerodo infliacijos požymių.

„Na, aš galvoju, kad monetarinė politika Lietuvoje yra gana konservatyvi ir neduoda požymių, jog gali įsisiūbuoti kažkokia infliacija, bet malonu girdėti klausimą, nes nedaug žmonių atkreipia dėmesį, kad ECB pasižadėjo supirkti visas obligacijas iš prasiskolinusių valstybių, nors pats ECB prieš dvejus metus kitas valstybes dėl to labai puolė ir kritikavo. Šiandien tam, kad būtų supirkti visi toksiniai popieriai Europos rinkoje, reikia 2-3 trilijonų eurų“, - sakė politikas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Grigonio ekipos atsakas: galingu spurtu patiesė be lyderio rungtyniavusį „Maccabi“ Lietuvis rezultatyvumu nepasižymėjo

Mariaus Grigonio atstovaujamas Atėnų „Panathinaikos“ atsitiesė po nesėkmės pirmosiose...

Sedekerskio sezonas Eurolygoje pakibo ant plauko: „Baskonia“ vėl pralaimėjo Madride Lietuvis išsiskyrė universaliu žaidimu

Vitorijos „Baskonia“ su Tadu Sedekerskiu atsidūrė ties prarajos riba Eurolygos atkrintamosiose....

Nauja „Messenger“ funkcija jau prieinama ir Lietuvoje: naudotojai skundėsi ne vienerius metus (1)

„ Facebook Messenger“ naudotojai pagaliau buvo išgirsti – programėlės kūrėja „Meta“...