V.Radžvilas: Liberalų sąjunga yra kryžkelėje

Liberalų sąjunga yra savotiškoje kryžkelėje. Man asmeniškai nekelia jokių abejonių Liberalų sąjungos ryšiai su galingomis interesų grupuotėmis. Tuojau šitai pamatys ir plačioji visuomenė. Partijoje dominuoja keletas sparnų. Vienas ryškesnių, naujųjų lietuvių dominavimas.

Antra vertus, reikia pažiūrėti ir palaukti, kaip ryšiai su verslo ir finansų magnatais atsispindės koalicinės Vyriausybės veikloje. Jeigu partijai pavyktų neutralizuoti arba bent iki minimumo sumažinti šitą įtaką, Liberalų sąjunga galėtų “atsistoti ant kojų” ir pakankamai sėkmingai egzistuoti. Tiesa, tai jau negarantuos tokių laimėjimų, kaip kad pastaruosiuose Seimo rinkimuose.

Vertinant objektyviai, Lietuva dar nėra pribrendusi šiuolaikinio modernaus liberalizmo idėjoms. Ir Liberalų sąjungos rinkimų sėkmė veikiau populiariu tapusio partijos lyderio atsiradimo rezultatas. Todėl ši sėkmė greičiausiai bus trumpalaikė. Antra vertus, jeigu interesų grupuotės darys pernelyg didelę įtaką Vyriausybės veiklai, Liberalų sąjunga apskritai gali nueiti nuo Lietuvos politinės arenos.

Nesu megėjas prognozuoti ar pranašauti tikslią vienos ar kitos Vyriausybės žlugimo datą. Galiu pasakyti tik tai, kad nerimą ir abejones man kelia Vyriausybės veiksmų programa. Rimtos Vyriausybės programos kol kas nėra. Negaliu patikėti, kad įmanoma efektyviai ir naudingai valstybei dirbti neturint aiškaus supratimo, ką reikia daryti.

Todėl Vyriausybės veiksmuose greičiausiai vyraus “momentiniai sprendimai”, kuriuos iki šiol vadinome “gaisrų gesinimu”. Taigi tikimybė padaryti kokią nors šiurkščią klaidą iš tiesų yra labai didelė. Tad Vyriausybė išsilaikys tuo ilgiau, kuo ji veiks pasyviau - arba kuo ilgiau nieko neveiks. Žinoma, šitai nenaudinga valstybės interesų požiūriu.

Neseniai koalicinės liberalų ir socialliberalų Vyriausybės programą sukritikavo ir liberalus Laisvosios rinkos institutas (LLRI). Mano manymu, instituto kritikos priežastis ta, kad pats LLRI yra daugiau teorinis, senamadiškų liberalizmo idėjų šalininkas ir propaguotojas. Todėl daugelis šios institucijos idėjų ir teiginių yra atitrūkę nuo šiuolaikinės modernios visuomenės realijų.

Šiuolaikinėje visuomenėje tokio liberalizmo, kokį propaguoja LLRI, neįmanoma įsivaizduoti, nes toks liberalizmas ignoruoja didžiulės gyventojų dalies interesus. Jeigu taikytume LLRI receptus, reiktų pripažinti, kad jų įgyvendinimas virstų socialiniu eksperimetu, tai yra kažkuo primenančiu 50 m. vykdytą socialinį eksperimentą šalyje, kuri vadinosi Sovietų Sąjunga.

Išties, einant LLRI siūlomu keliu galima įgyvendinti daugelį liberalizmo nuostatų, bet tam reiktų išmarinti pusę tautos. Tuo tarpu konfliktas tarp Laisvosios rinkos instituto ir Liberalų sąjungos yra paradoksaliai nulemtas kai kurių instituto ekspertų teorinio nuoseklumo.

Formaliai liberalizmo doktrina suponuoja visišką piliečių lygybę, taip pat ir ekonominio gyvenimo srityje, todėl būtų labai keista, jei LLRI ekspertams nebūtų užkliuvusi ta aplinkybė, kad naujoji Vyriausybė pradeda savo veiklą žadėdama mokesčių lengvatas, statybos sferoje. Tokios lengvatos iš principo prieštarauja liberalizmo nuostatoms ir jų požiūriu turėtų būti traktuojamos, kaip grupinių interesų apraiška ekonominėje Vyriausybės politikoje.

V.Radžvilas išsižada Liberalų sąjungos veiklos