Vokiečių laikraščiai apie Seimo rinkimus

Tretieji parlamento rinkimai Lietuvoje nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991-aisiais gerokai pakoregavo partijų išsidėstymą. 1992 metais į valdžią grįžo buvę komunistai. Už atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos kovojusio Vytauto Landsbergio vadovaujamas "Sąjūdis" tada patyrė skaudų pralaimėjimą. 1996-aisiais konservatoriai, o su jais ir V.Landsbergis, jau šventė pergalę. Praėjusį sekmadienį švytuoklė vėl pakrypo į kitą pusę, rašo Šveicarijos dienraštis "Neue Zuercher Zeitung" (Nr. 236). Naujasis kairysis aljansas triumfavo, o valdančioji Tėvynės sąjunga buvo sutriuškinta. Tačiau, priešingai nei 1992-aisiais, kairieji šį kartą nėra vieninteliai nugalėtojai, pažymi laikraštis. Gerai rinkimuose pasirodė ir liberalai bei socialliberalai - dvi "šviežios" partijos.

Konservatoriai, anot "Neue Zuercher Zeitung", pralaimėjo dėl įvairių priežasčių. Jų nuosmukį paspartino tai, kad vyriausybė 1998 metų vasarą nepakankamai įvertino Rusijos finansinės krizės poveikį Lietuvai. Šalies ekonomika patyrė nuosmukį. Nepasitenkinimą sukėlė ir prieštaringai vertinamas šaliai gyvybiškai svarbaus valstybinio naftos koncerno pardavimas amerikiečių įmonei; šios sutarties sąlygos nebuvo palankios Lietuvai, dideliam biudžeto deficitui teko papildoma našta, buvo prarastas pasitikėjimas visa šalies privatizavimo politika, teigiama straipsnyje.

Prie to prisidėjo ir korupcijos skandalai bei irimas vyriausybinės partijos stovykloje. Paskutinysis iš trijų konservatorių premjerų turėjo "sušluoti duženas", rašo "Neue Zuercher Zeitung". Griežta, gyventojams skausminga ir todėl nepopuliaria politika jam pavyko atkurti užsienio pasitikėjimą Lietuvos ekonomika.

Panašias konservatorių pralaimėjimo priežastis nurodo ir įtakingas Vokietijos laikraštis "Frankfurter Allgemeine" (Nr. 235). Anot jo, griežtas ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus taupymo kursas, iki maždaug 11 proc. išaugęs nedarbas bei ginčytini privatizavimo sandoriai lėmė tai, kad gyventojai prarado pasitikėjimą konservatoriais. Be to, partija susilpnėjo, iš jos pasitraukus dviem buvusiems premjerams Gediminui Vagnoriui ir Rolandui Paksui.

Konservatorių pralaimėjimas greičiausiai reiškia ir V.Landsbergio politinę mirtį, teigia "Neue Zuercher Zeitung", pažymėdamas, kad šio politiko nuopelnai Lietuvai atsiskiriant nuo Sovietų Sąjugos yra nenuginčijami. Vis dėlto "su savo poliarizuojančia politika ir savo bipoliarine optika" jis vis mažiau dera prie politinio šalies kraštovaizdžio, reikalaujančio pragmatizmo ir pasiruošimo kompromisams, rašoma laikraštyje.

Tuo tarpu kairysis blokas "išplaukė" pasirėmęs į Algirdo Brazausko autoritetą - paskutiniojo Lietuvos komunistų partijos vadovo ir pirmojo nepriklausomos Lietuvos valstybės prezidento. Svarbiausias V.Landsergio varžovas ir bendražygis iš nepriklausomybės kovos dienų atsisakė antrosios prezidento kadencijos, teigdamas, kad jis, kaip buvęs komunistas, gali būti našta šaliai, primena "Neue Zuercher Zeitung". Todėl šia prasme netikėtas kairiojo aljanso triumfas didele dalimi yra iki šiol populiaraus A.Brazausko nuopelnas. Jo subalansuotą politiką prezidentavimo laikotarpiu nuo 1993 iki 1998 metų lietuviai puikiai prisimena, tvirtina dienraštis.

Lietuva per pastaruosius 10 metų išgyveno sėkmingą ir vertą dėmesio transformacijos procesą. Ir tai - nepaisant vidaus politinių rietenų, rašo "Neure Zuercher Zeitung". Laikraštis nemano, kad po rinkimų Lietuvos reformų politikoje reiktų laukti esminių pokyčių. Nuosmukio išvarginti rinkėjai, atidavę savo balsus už kairįjį aljansą ir naują trečiąją jėgą, tikisi, jog pastebimai pagerės pragyvenimo lygis.

Todėl rinkimų nugalėtojams nereikia pavydėti jiems tekusių uždavinių, baigia "Neue Zuercher Zeitung".