Visuomenės susvetimėjimas pakoregavo savižudybių statistiką

 (13)
Praėjusią savaitę Lietuvą sukrėtė žinomo futbolininko Irmanto Stumbrio savižudybė. Statistika skelbia, kad dabar pagal savižudybių skaičių Lietuva užima antrą vietą pasaulyje - po Vengrijos. Tarpukario Lietuvoje savižudybių buvo 9 kartus mažiau negu dabar.
Tačiau, pasak psichiatrų, ši šiurpi statistika tėra ledkalnio viršukalnė, mat Lietuvoje kasdien žudytis bando po 150 žmonių. Prasidėjus atgimimui Lietuvoje savižudybių buvo sumažėję, bet per pastaruosius devynerius metus šis skaičius itin šoktelėjo. Padaugėjo žmonių nusivylusių politinėmis, ekonominėmis, socialinėmis permainomis.

Tiesa, pasak psichoterapeuto Viktoro Šapurovo, Lietuvoje pasitaiko žmonių, kurie spekuliuoja savižudybe ir žudytis bando po keletą kartų. Jų mėginimas nuodytis būna gerai pamatuotas ir skirtas aplinkiniams bauginti. Tokie savižudžiai paprastai žino, kad jie bus atgaivinti - tad jie nori pamiegoti ir taip atitolinti savo problemas. Apie 30 proc. savižudžių yra psichiniai ligoniai.

Kita vertus, pastarųjų metų tyrinėjimai parodė, kad savižudybė dažniausiai yra ilgai, kartais visą gyvenimą trunkančio proceso rezultatas. Psichiatrai teigia, kad daugelis žmonių dabar susvetimėję ir nekreipia dėmesio į aplinkinių skausmą. Specialistai paaiškino, kad iš dešimties nusižudžiusių 8 yra aiškiai kalbėję apie savo ketinimus žudytis.

Dažniausia priežastis, dėl ko žmonės žudosi, yra depresija, mat žmogui ima atrodyti, kad jis yra visiškoje aklavietėje. Depresija žmones itin kamuoja rudenį ir pavasarį. Tada ir užregistruojama daugiausia savižudybių.

Dauguma pakartotinių savižudybių įvyksta maždaug per 3 mėnesius po prasidėjusio nuotaikos gerėjimo ir energijos kilimo. Pasak knygą apie savižudybes ir jų prevenciją išleidusios psichiatrės Julijos Grebelienės, dažniau žudosi tie žmonės, kurių vertybių sistema pažeidžiama.

Žmogaus pasirinktas savižudybės kelias neretai priklauso nuo išsimokslinimo, socialinės padėties, ar žmogus turi šeimą. Tačiau pastarųjų metų tendencijos rodo, kad žmonės darosi vis vienišesni - mažėja vaikų skaičius šeimose. Daugėja žmonių, kurių vienintelis giminystės ryšys - su tėvais ir seneliais. Darosi įprasta, kad kiekvienas savo problemas sprendžia pats.

Be to, susvetimėjimą skatina ir televizija, vaizdo filmai, prie kurių lietuviai praleidžia vis daugiau laiko. Jungtinių Amerikos valstijų mokslininkų tyrimai nepatvirtino spėjimų, jog savižudybes skatina kosmoso reiškiniai: saulės dėmės arba mėnulio fazės.

Savižudybę pasirinkę lietuviai dažniausiai kariasi, šokinėja nuo aukštų statinių, skandinasi. Tačiau, pasak Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Respublikinio Toksikologijos centro direktoriaus Raimundo Purvanecko, dabar vis labiau plinta nuodijimąsis - estetiškas, mažai kančių sukeliantis būdas.

Lietuvos suiciologai apskaičiavo, kad dvigubai daugiau žmonių nusižudo kaimuose nei miestuose. Beje, vyrai žudosi tris kartus dažniau nei moterys. Priežastys dėl ko žudosi žmonės priklauso nuo amžiaus: jauni žmonės žudosi dėl atrodytų smulkių problemų - konflitų šeimoje, nelaimingos meilės, vidutinio amžiaus žmonės žudosi dėl darbo ar buto netekimo, reketo. Dažniausiai žudosi 40-ies - 60-ies metų vyrai.

Tai komentuoja:

Raimundas Purvaneckas Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Respublikinio Toksikologijos centro direktorius

Viktoras Šapurovas Psichoterapeutas

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

R. Vainienė: autoriai iš „Sodros“ gaus trijų pirštų kombinaciją (304)

2017 vasario mėn. 23 d. 17:58
Nuo metų pradžios padidėjo socialinio draudimo įmokos autoriams ir tiems, kas pajamas gauna pagal licencines sutartys. Leidėjai teigia, kad dėl to padidės knygų leidybos sąnaudos, lietuvių autorių leisti gal ir iš viso neapsimokės.

Moteris, iš kurios mokosi ir B. Nicholson: tikrieji vaistai – visai šalia (53)

2017 vasario mėn. 23 d. 20:55
Nuo senovės mūsų krašto tradicinėje mityboje buvo naudojama daug laukinių žolių, vaisių, uogų, grybų, tačiau šiandien retas pažintų jį supančius žolynus ir tikrai vargu ar išdrįstų juos valgyti. O štai etnologė Nijolė Marcinkevičienė – it vaikščiojanti enciklopedija.

Ekspertai prognozuoja: Rusija bandys Vakarų kantrybės ribas (493)

2017 vasario mėn. 23 d. 21:34
Rusija per artimiausius metus gali bandyti Vakarų kantrybę ir mėginti skaldyti Europos Sąjungą, tačiau į tiesioginį karinį konfliktą nesivels. Prie tokios išvados specialiu moksliniu metodu apklausę Rusiją tyrinėjančius ekspertus priėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) ir Rytų Europos studijų centro (RESC) mokslininkai, parengę monografiją "Rusijos raidos scenarijai: implikacijos Lietuvos ir regioniniam saugumui".

Orai: po baisaus savaitgalio – labai malonios permainos (3)

2017 vasario mėn. 24 d. 00:04
Savaitei baigiantis orai bus vėsesni, vis dar pūs gūsingas vėjas, sulauksime kritulių. Savaitgalio naktys bus šaltesnės, spustels šaltukas. Tačiau jau antroje sekmadienio pusėje į šalį pradės plūsti šiltesni orai ir ateinančios savaitės pradžioje termometrų stulpeliai šoktels iki 10 laipsnių.

Ar bandoma grįžti prie kitokios koalicijos scenarijaus? (310)

2017 vasario mėn. 23 d. 18:46
„Esu tikras, kad premjero Sauliaus Skvernelio ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio susitikimas trečiadienį – parodymas, kad dabartinei valdančiajai koalicijai galima ir alternatyva“, – teigia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas.