Dvidešimto amžiaus pradžioje, trumpalaikio tarpukario demokratijų bumo laikotarpiu, Prancūzija pritarė Vilniaus prijungimui prie Lenkijos dėl vienos priežasties – bolševikinės Rusijos. Tikėdami stipria Lenkijos valstybės idėja ir jai nuolaidžiaudami, prancūzai manė leidžiantys susikurti karinei jėgai, kuri veiktų kaip buferinė valstybė, gebanti juos apginti nuo bolševikinės Rusijos.
Ukrainos bataliono „Azov“ kariai prie Mariupolio
© AFP/Scanpix

Kaip žinome, šis planas pasibaigė ne visai taip, kaip planuota – Lenkija žlugo nuo nacistinės Vokietijos ir Sovietų Rusijos suokalbio, o pati Prancūzija parklupo prieš nacius, o ne komunistus.

Lenkijos siekimas pritraukti Lietuvą į NATO irgi turėjo panašių paskatų. Tikėdamiesi, kad Lietuva taps buferine valstybe galimai Rusijos agresijai atremti, tapus fronto linija agresijos atveju, taip šio vaidmens bandė atsikratyti Lenkija. Šiandienos B. Obamos vizitas, kuris tam tikrų apžvalgininkų vadinamas įrodymu, kad jie pasiruošę mus ginti, tėra gražesnis pasakymas, kad jei vyks karas - frontas bus čia. Kad čia jie gins save, senuosius Vakarus, ne tik mus. Nes Rusijos prieš mus agresijos atveju, viskas vyktų jau per arti jaukių Europos senamiesčių ir prekybos centrų.

Ar mes norime būti karo nuniokota fronto linija, ar agresiją atrėmusi valstybė, patirianti minimalius nuostolius. Tai ne tik mūsų sąjungininkų rūpestis ir sprendimas.
Vilius Šimanskis

Bet nepradėkime purkštauti – geresnio varianto neturime ir toks neegzistuoja.  Tačiau galbūt aiškiau suvokdami nepavydėtiną situaciją, pradėsime rimčiau žvelgti į savo įnašą valstybės saugumui. Ar mes norime būti karo nuniokota fronto linija, ar agresiją atrėmusi valstybė, patirianti minimalius nuostolius. Tai ne tik mūsų sąjungininkų rūpestis ir sprendimas.

Donaldo Tusko išrinkimas Europos Vadovų tarybos pirmininku yra ir Lietuvos pergalė. Lenkams Lietuvos, kaip buferinės valstybės, variantas vis tiek nėra artimas širdžiai. Kol Europos senbuviams maloni idėja, kad veiksmas vyktų Baltijos šalyse ir nesėkmės atveju po jų vis tiek dar sektų Lenkijos eilė, lenkai trokšta, kad konfliktas užsibaigtų Ukrainos gilumoje.

Sena Europa – seni ir triukai

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Vakarai leido nacistinei Vokietijai plėstis kitų šalių sąskaita dėl tos pačios priežasties, kodėl leido plėstis Lenkijai – bijodami komunistinės Rusijos. Komunizmas grasino pasauline revoliucija, kuri pakeistų nusistovėjusią tvarką, ypač sukrėsdamas viršutinį, materialiniais turtais apdovanotą socialinį sluoksnį. Visose Vakarų Europos valstybėse veikė Kominterno valdomos penktosios kolonos, tad buvo juntama aiški grėsmė. Bijodami finansinių nuostolių, atvykstančių socializmo pavidalu, Europos senbuviai nusprendė, kad verčiau prisigerinti nacistinei Vokietijai, taip vengiant šios bendradarbiavimo su sovietais. Oficialūs Vokietijos interesai apsiribojo etninių vokiečių vienijimu ir Europa dar vis jautėsi nuskriaudusi Vokietiją Versalio taikos sąlygomis, tad nebuvo sunku apsispręsti, ar Vokietijai leisti plėstis, ar ne. Be to vokiečiai atrodė kaip aiškūs ir suprantami galimi ekonominės plėtros partneriai.

Rusija Ukrainoje turi du tikslus – 1) susilpninti Ukrainos karines ir ekonomikos galias ir taip priversti ją apsvarstyti būsimas Rusijos taikos sąlygas; 2) sumažinti pasitikėjimą NATO ir ES visame pasaulyje ir taip suduoti aiškų moralinį smūgį ilgamečiams priešininkams. Kol kas atrodo, kad jiems tai puikiai sekasi.
Vilius Šimanskis

Nors skirtumų su dabartine padėtimi tikrai yra ir ne vienas, tačiau nenoromis kyla idėja, ar šiandien nėra tikslingai nuolaidžiaujama Rusijai? Nors kažkas panašaus į„komunizmo šmėklą“ nesigano po kontinentą, kai kurie Vakarų senbuviai neapsisprendžia, ką jie nori pasakyti. Frazės „turime rasti būdą, kaip išspręsti konfliktą, nepakenkiant Rusijai“ ir „Ukraina turėtų nustoti eskaluoti situaciją“, ir panašios skambėjo ne vieną kartą. Virkavimas dėl patiriamų ekonominių sunkumų dėl sankcijų, diskusijų fone girdimas nuo pat jų svarstymo pradžios. Galbūt išties Vakarų lyderių išreikštas „susirūpinimas“ tėra būdas išsaugoti savo įvaizdį?

Budapešto memorandumo garantuotas Ukrainos teritorinis vientisumas jau pamirštas, o flirtas su „ikimaidanine“ Ukraina tebuvo nevykęs bandymas perstumti buferį arčiau Rusijos, tačiau reikalams nukrypus netinkama vaga, atsakomybės niekas nejaučia. O kodėl turėtų? Juk svarbiausia pelnas ir pragmatiškas saugumas. Kam veltis į konfliktą, kuriame net pati Ukraina dar vis nepasiunčia Rusijos ir bando diplomatinėmis galimybėmis išspręsti Rusijos invaziją?

Ukrainos padalijimas – sena idėja, o galbūt ir senas planas. Galbūt šis Miuncheno suokalbis, šįkart vykstantis tarp Rusijos ir Vakarų, nevyko atvirai, arba net materialiniame lygmenyje. Galbūt Vakarų lyderiams užteko susižvalgyti ir viskas pasidarė aišku. Tačiau tolimesnis nesikišimas į Ukrainos konfliktą duos daug peno sąmokslų teorijų mėgėjams.

Rusija Ukrainoje turi du tikslus – 1) susilpninti Ukrainos karines ir ekonomikos galias ir taip priversti ją apsvarstyti būsimas Rusijos taikos sąlygas; 2) sumažinti pasitikėjimą NATO ir ES visame pasaulyje ir taip suduoti aiškų moralinį smūgį ilgamečiams priešininkams. Kol kas atrodo, kad jiems tai puikiai sekasi.

Taisykles kol kas diktuoja Rusija

Vakarai kartais, atrodo, jau laukia konflikto pabaigos ir trina rankomis tikėdamiesi, kad žiniasklaida greitai pamirš šį konfliktą ir bus galima vėl atnaujinti ekonomus ryšius su Rusija.
Vilius Šimanskis

„Auksinių arkų“ teorija teigia, kad dėl verslumo ir kapitalo judėjimo privalumų, niekados nekariaus dvi valstybės, kuriose yra „Mcdonalds“, nes toks karas niekam nebūtų naudingas. Išimčių ligšiol buvo daug, tačiau dabar iš šio šlapio sapno verta pabusti. Globalizmas ir visas pasaulis, veikiantis Vakarų vertybėmis – labai graži vizija, tik tikriausiai tai nėra taip lengvai pasiekiama, kaip galvojome iki šiandien. Tuo labiau savaime – tam, be abejo, reikia dirbtinio stimulo. Vokietija puikiai simbolizuoja vieną iš auksinių arkos teorijų pusių: aklai siekianti pelno ir kapitalo judėjimo. Tačiau šis žaidimas yra žaidžiamas dviese ir Vakarai dar vis laukia, kol Rusija atmuš kamuolį. Kol manėme, kad geras gyvenimas ir laisvė yra tai, ko visi nori, Rusija pasakė „Ne, mums reikia ne to“. Mums reikia imperijos, o visa kita – tik smulkmenos.

Vakarų sankcijos specialiai apskaičiuotos smogti tik Rusijos elitui, taip nenuteikinėjant paprastų Rusijos piliečių prieš Vakarus, buvo paniekintos Putino maisto importo draudimu. Vakarų savęs raminimas, kad NATO ginkluotosios pajėgos gerokai didesnės ir stipresnės už Rusijos, nebeveikia Rusijai žaidžiant visiškai kitomis taisyklėmis ir vengiant aiškios konfrontacijos ir žaidžiant lokalius karo konfliktus, vykdant psichologinį spaudimą „liapsusais“ apie atominį ginklą ir Baltijos šalių sunaikinimą.

Žinoma, šis konfliktas baisiausias mums, kurie neišsprūsta iš Rusijos įtakos zonos. O Vakarai kartais, atrodo, jau laukia konflikto pabaigos ir trina rankomis, tikėdamiesi, kad žiniasklaida greitai pamirš šį konfliktą ir bus galima vėl atnaujinti ekonomus ryšius su Rusija. Iki kito karto, bet jei bus puolamos menkesnės šalys nei Ukraina, kaip Gruzija, gal bus apsieita ir be sankcijų – užteks išreikšti susirūpinimą ir pasiūlyti Rusijai apsiraminti. Juk vis tiek Rusija tesiekia apjungti etninius rusus, be to juk taip stipriai nuskriaudėme Rusiją po Sovietų Sąjungos žlugimo. Kas gali blogo atsitikti?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (263)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę stebėti...

Lietuvos bankas persikels iš prabangaus pastato: specialistai įvardija vienintelį jo privalumą (13)

Lietuvos bankui paskelbus, kad išsikraustys iš pačiame miesto centre esančių pastatų į...

Dėl planų griauti pajūrio tualetus ginklus surems teisme: tai – absurdas (45)

Rugpjūčio pradžioje naujieji Palangos paplūdimio tualetai buvo pripažinti neteisėtais...

Šiaurės Korėjoje savo noru gyvenęs JAV karys: apie mirtį pranešta tik po metų (14)

Sūnūs patvirtino, kad dar 2016 metais nuo insulto mirė paskutinis Šiaurės Korėjoje gyvenęs JAV...

Kuriantiems savo namus – vertingi interjero architektės patarimai

Nemažai apie savo būsto interjerą galvojančių žmonių vis dar iki galo nesupranta, ko gali...

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (293)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Nuo dukrytės gimimo iki bilieto į Europos čempionatą: geresnės vasaros naujokas negalėjo tikėtis (1)

Pirmadienio vakarą komandos draugai Eimantą Bendžių sveikino su dukrytės gimimu, o jau po paros...

Kerintis atsisveikinimas su vasara: vėjyje ir L. Somovo muzikoje plazdanti Jazzu svaigino tūkstančius (17)

Antradienio vakarą į Vilniaus Universiteto botanikos sodą renkasi minios Leono Somovo ir Justės...

J. Baronui pavyko pasprukti, nes nuo kojos buvo nuimta apykojė (142)

Po išpuolio sostinės Antakalnio mikrorajone esančioje picerijoje policijos ieškomas tris kartus...

D. Adomaitis paskelbė galutinį rinktinės dvyliktuką papildyta trenerio interviu (221)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabas likus kiek daugiau nei savaitei iki Europos...