Užsikimšusios politinės lyderystės arterijos

 (53)
Leonidas Donskis
© LRT

Šiandien Lietuvoje visu aštrumu kyla politinės ir moralinės lyderystės problema. Kuo mūsų politinio teatro scenoje dar begalima tikėti? Kieno balsas ir žodžiai dar skamba ne juokingai ir apgailėtinai, bet daugiau ar mažiau autentiškai? Kas iš pirmojo ešelono politikų dar nesukelia žaibiškos atmetimo reakcijos visuomenėje?

Be abejo, tikru moraliniu autoritetu ir kone vienintele civilizuotos politikos viltimi vis dar išlieka šalies Prezidentas, nepaisant jo patarėjų komandos viražų, kuriuos stebint neretai susimąstai, ko juose daugiau - neprofesionalumo ar sąmoningo ir gerai apgalvoto kenkimo Valdui Adamkui. Silpnesnę ir į moralinius kompromisus linkusią figūrą tokie patarėjai jau būtų pražudę. Tik V.Adamkus tokius smūgius ir galėjo pakelti.

Stiprių ir nepriklausomų žmonių nemėgstantieji gali ką tik nori kalbėti apie Darių Kuolį ir Albiną Janušką, bet jie, būdami Prezidento patarėjai, savo idėjomis ir laikysena visą politinį žaidimą buvo pakylėję į tokias aukštumas, apie kurias dabartinė Prezidentūra gali tik pasvajoti.

V.Adamkų kol kas gelbėja tik didelis jo autoritetas ir principinga laikysena krizių metu. Bet jeigu tos krizės kartosis kas keletą mėnesių, kils klausimas, kiek savo pozicijas pajėgs išlaikyti net ir mūsų bendrąją politinę kultūrą toli pranokstantis Prezidentas.

Žinoma, Prezidentas neišvengiamai turi naudotis realiais egzistuojančios politinės sistemos resursais bei instrumentais. Ar jis maksimaliai jais pasinaudoja - tai jau kitas klausimas. Bet akivaizdu, kad negali juk parsigabenti politikų ar patarėjų iš kitos šalies ar planetos. Dirbi su tuo, ką turi.

Ir vis dėlto nenumaldomai kirba klausimas - kas įvyks Lietuvoje, kai nuo politinės scenos pasitrauks visi dabartinės nepriklausomybės laikotarpio didieji politiniai žaidėjai? Kas bus po V.Adamkaus, Algirdo Brazausko ir Vytauto Landsbergio?

Nesvarbu, kokios mūsų politinės simpatijos ar antipatijos, bet šie politikai garantavo (ir kol kas dar garantuoja) ne tik vienokius ar kitokius mūsų politikos formavimo bei vertinimo standartus, bet ir realią, o ne fiktyvią politinę bei moralinę lyderystę.

Gali ką nori kalbėti apie V.Landsbergį, bet jo mastą ir politikos kūrimo klasę suvoki tik ilgesniam ar trumpesniam laikui jam pasitraukus iš lietuviškosios politikos įtampų lauko. Be jo įžvalgų ir kritikos mūsų politika tiesiog akyse provincialėja ir virsta net ne politika, o partine-ūkine veikla bei administravimu. Net ir į partinę-ūkinę veiklą jau seniai pasitraukęs A.Brazauskas vis dėlto dar turi politinį kapitalą, kokio sukaupti kol kas nepajėgtų nė vienas dabartinis socialdemokratų partijos veikėjas.

Didžiausia problema yra ta, kad visoje mūsų politikoje ir net viešojo administravimo sferoje dominuoja mastodontai. Kadangi visos politinės partijos yra sukurptos pagal vieną modelį, pagrįstą vienvalde lyderyste ir uždara klanine sistema, šitoks valdymo modelis persmelkė visą Lietuvos gyvenimą. Tai, kad kažkokį iškilų vaidmenį Lietuvos politikoje dar gali atlikti V.Adamkus ir V.Landsbergis, yra veikiau kažkada laimingai ir netikėtai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė, o ne kažkas, ką diktuotų dabartinio politinio gyvenimo logika.

Šitą situaciją galima pavadinti tik užsikimšusiomis lyderystės arterijomis. Galutinai paaiškėjo, kad mus iki šiol valdo visus finansinės ir politinės galios svertus savo rankose turinti tarybinių vadybininkų klasė, kurią gali vadinti kaip tik nori - nomenklatūra, naująja klase, partiniu-ūkiniu aktyvu ar senųjų vaikinų tinklu. Nuo to jos esmė nesikeičia.

Lietuva kai kuriuose savo gyvenimo sektoriuose neatpažįstamai pasikeitė. Bet mūsų politikoje ir su ja tiesiogiai susijusioje akademinėje sferoje (kuri yra ar bent jau turėtų būti visuomenės ateities scenarijų kūrimo ir demokratinės kultūros išlaikymo terpė) jokios esminės permainos nebuvo ir nėra įmanomos kaip tik dėl to, kad vakarietiškos tvarkos įsileidimas tarybinių vadybininkų klasės viešpatavimui iškart padarytų galą. Tad iki šiol turime pačias tikriausias Tarybų Sąjungos saleles Europos Sąjungos narės politiniame kūne.

Turint omenyje, kad lyderystės trombai neleidžia politinei sistemai atsinaujinti ir kad talentingiems jauniems žmonėms kelias į lyderystę yra paprasčiausiai užkirstas, beveik nebelieka abejonių, kad tarybinių vadybininkų klasė savo paskutinę ir lemtingą kovą prieš negausius vakarietiškai mąstančius savo oponentus - idant dar sustotų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo akimirksnis žavingas - sieks (ir jau dabar siekia) laimėti tik sąjunga su Viktoru Uspaskichu ir Darbo partija arba, Rolando Pakso sėkmingo galvanizavimo atveju, su liberaldemokratais.

Geriau - pas marginalus į intelektualinį ir moralinį užribį, bet nors trumpam išlaikyti savo galią. Todėl galime atsikratyti visų abejonių dėl marginalų sėkmės artimiausioje ateityje. Su jais susilies tarybinių vadybininkų klasės likučiai.

Nuo tokio scenarijaus apsaugoti Lietuvą gali tik pažadinta visuomenė, nustojusi rinkimus laikyti keršto visai politinei sistemai įrankiu.

Balsuojant už politinius avantiūristus ir politiką savo verslo priedėliu paverčiančius primityvus nubaudžiama ne sistema (jos iš principo neįmanoma nubausti rinkimais, nes sistemos sraigteliai vienokiu ar kitokiu pavidalu vis tiek išliks), o Lietuvos dabartis ir ateitis.

 
53
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Aktualijos

Ekonomistas N. Mačiulis per dvi dienas išsprendė pusmečio problemą (13)

2014 spalio mėn. 23 d. 00:01
Vilniaus senamiestis laikomas prestižine vieta, kur nekilnojamo turto kainos yra aukščiausios, tačiau be senamiesčio dvasios ir patogaus gyvenimo pačiame sostinės centre yra ir kitų niuansų, kuriuos pastebi dažniausiai tik čia gyvenantieji. Vidiniai senamiesčio kiemai turėtų būti oazės nuo gatvių triukšmo ir nepageidaujamo dėmesio, tačiau čia kartais pūpso kalnai šiukšlių. Tokią situaciją Odminių gatvės viename iš vidinių kiemų užfiksavo ir GRYNAS.lt skaitytoja Aistė. Apie panašią padėtį Vokiečių gatvėje jau yra pasakojusi ir kita skaitytoja Dalia. GRYNAS.lt domisi, kodėl susidaro tiek daug šiukšlių pačiame miesto centre ir kas už tai atsakingas. Ir pagaliau ar apšiukšlinti kiemai turi įtakos būstų kainoms?

Kanada neregėtoje įtampoje: šaudymai sostinėje pakvipo terorizmu šaltiniai: nukautas įtariamasis konvertitas į islamą (341)

2014 spalio mėn. 22 d. 17:23
Kanados sostinėje Otavoje trečiadienio rytą šūviai aidėjo ne tik prie Nacionalinio karo memorialo, vos už kelių žingsnių nuo šalies parlamento, bet ir pačiame parlamente. Žuvo vienas garbės kuopos karys. Nors vienas šaulys nukautas, situacija įtempta, nes gali būti, kad siautėja dar du šauliai. Tiriama, ar tai yra teroro išpuoliai. Šaltiniai sako, kad nukautas įtariamasis buvo atsivertėlis į islamą.

Čempionų lygoje vėl įvarčiais smaginosi Ispanijos ir Vokietijos klubai „Arsenal“ ir “Ludogorec“ - stebuklingai išsigelbėjo, video, foto (10)

2014 spalio mėn. 22 d. 23:43
UEFA Čempionų lygos turnyre trečiadienį buvo sužaisti dar aštuoni trečio turo susitikimai A, B, C ir D grupėse. Ir vėl žiūrovai išvydo gausybę (19) įvarčių. Šį kartą pasistengė Ispanijos ir Vokietijos komandos, Madrido „Real“ klubas į „Liverpool“ ekipos vartus svečiuose įmušė 3 „sausus“ įvarčius, o Madrido „Atletico“ futbolininkai namuose nepasigailėjo „Malmo FF“ atstovų iš Švedijos - 5:0.

Penki įpročiai, kurie kenkia kojoms (2)

2014 spalio mėn. 23 d. 00:01
Kelių traumos yra bėda, sukelianti nemažai skausmo ir nepatogumų.

Papiktino „Gustavo filmas“ – dukrų ten geriau nevesti (345)

2014 spalio mėn. 22 d. 21:37
Papiktino „Gustavo filmas“ – dukrų ten geriau nevesti
"Tauras Films"
Moterys – ne asmenybės, o seksualus aptarnaujantis personalas. Tokį įspūdį iš animacinio filmo „Gustavo nuotykiai“ išsinešė jo žiūrovės. Pasak lygių galimybių ekspertės Margaritos Jankauskaitės, tiek esame pripratę matyti seksualizuotą moters kūną, kad žmonės, kuriantys filmus vaikams, net nemato tame problemos.