Užsikimšusios politinės lyderystės arterijos

 (53)
Leonidas Donskis
© LRT

Šiandien Lietuvoje visu aštrumu kyla politinės ir moralinės lyderystės problema. Kuo mūsų politinio teatro scenoje dar begalima tikėti? Kieno balsas ir žodžiai dar skamba ne juokingai ir apgailėtinai, bet daugiau ar mažiau autentiškai? Kas iš pirmojo ešelono politikų dar nesukelia žaibiškos atmetimo reakcijos visuomenėje?

Be abejo, tikru moraliniu autoritetu ir kone vienintele civilizuotos politikos viltimi vis dar išlieka šalies Prezidentas, nepaisant jo patarėjų komandos viražų, kuriuos stebint neretai susimąstai, ko juose daugiau - neprofesionalumo ar sąmoningo ir gerai apgalvoto kenkimo Valdui Adamkui. Silpnesnę ir į moralinius kompromisus linkusią figūrą tokie patarėjai jau būtų pražudę. Tik V.Adamkus tokius smūgius ir galėjo pakelti.

Stiprių ir nepriklausomų žmonių nemėgstantieji gali ką tik nori kalbėti apie Darių Kuolį ir Albiną Janušką, bet jie, būdami Prezidento patarėjai, savo idėjomis ir laikysena visą politinį žaidimą buvo pakylėję į tokias aukštumas, apie kurias dabartinė Prezidentūra gali tik pasvajoti.

V.Adamkų kol kas gelbėja tik didelis jo autoritetas ir principinga laikysena krizių metu. Bet jeigu tos krizės kartosis kas keletą mėnesių, kils klausimas, kiek savo pozicijas pajėgs išlaikyti net ir mūsų bendrąją politinę kultūrą toli pranokstantis Prezidentas.

Žinoma, Prezidentas neišvengiamai turi naudotis realiais egzistuojančios politinės sistemos resursais bei instrumentais. Ar jis maksimaliai jais pasinaudoja - tai jau kitas klausimas. Bet akivaizdu, kad negali juk parsigabenti politikų ar patarėjų iš kitos šalies ar planetos. Dirbi su tuo, ką turi.

Ir vis dėlto nenumaldomai kirba klausimas - kas įvyks Lietuvoje, kai nuo politinės scenos pasitrauks visi dabartinės nepriklausomybės laikotarpio didieji politiniai žaidėjai? Kas bus po V.Adamkaus, Algirdo Brazausko ir Vytauto Landsbergio?

Nesvarbu, kokios mūsų politinės simpatijos ar antipatijos, bet šie politikai garantavo (ir kol kas dar garantuoja) ne tik vienokius ar kitokius mūsų politikos formavimo bei vertinimo standartus, bet ir realią, o ne fiktyvią politinę bei moralinę lyderystę.

Gali ką nori kalbėti apie V.Landsbergį, bet jo mastą ir politikos kūrimo klasę suvoki tik ilgesniam ar trumpesniam laikui jam pasitraukus iš lietuviškosios politikos įtampų lauko. Be jo įžvalgų ir kritikos mūsų politika tiesiog akyse provincialėja ir virsta net ne politika, o partine-ūkine veikla bei administravimu. Net ir į partinę-ūkinę veiklą jau seniai pasitraukęs A.Brazauskas vis dėlto dar turi politinį kapitalą, kokio sukaupti kol kas nepajėgtų nė vienas dabartinis socialdemokratų partijos veikėjas.

Didžiausia problema yra ta, kad visoje mūsų politikoje ir net viešojo administravimo sferoje dominuoja mastodontai. Kadangi visos politinės partijos yra sukurptos pagal vieną modelį, pagrįstą vienvalde lyderyste ir uždara klanine sistema, šitoks valdymo modelis persmelkė visą Lietuvos gyvenimą. Tai, kad kažkokį iškilų vaidmenį Lietuvos politikoje dar gali atlikti V.Adamkus ir V.Landsbergis, yra veikiau kažkada laimingai ir netikėtai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė, o ne kažkas, ką diktuotų dabartinio politinio gyvenimo logika.

Šitą situaciją galima pavadinti tik užsikimšusiomis lyderystės arterijomis. Galutinai paaiškėjo, kad mus iki šiol valdo visus finansinės ir politinės galios svertus savo rankose turinti tarybinių vadybininkų klasė, kurią gali vadinti kaip tik nori - nomenklatūra, naująja klase, partiniu-ūkiniu aktyvu ar senųjų vaikinų tinklu. Nuo to jos esmė nesikeičia.

Lietuva kai kuriuose savo gyvenimo sektoriuose neatpažįstamai pasikeitė. Bet mūsų politikoje ir su ja tiesiogiai susijusioje akademinėje sferoje (kuri yra ar bent jau turėtų būti visuomenės ateities scenarijų kūrimo ir demokratinės kultūros išlaikymo terpė) jokios esminės permainos nebuvo ir nėra įmanomos kaip tik dėl to, kad vakarietiškos tvarkos įsileidimas tarybinių vadybininkų klasės viešpatavimui iškart padarytų galą. Tad iki šiol turime pačias tikriausias Tarybų Sąjungos saleles Europos Sąjungos narės politiniame kūne.

Turint omenyje, kad lyderystės trombai neleidžia politinei sistemai atsinaujinti ir kad talentingiems jauniems žmonėms kelias į lyderystę yra paprasčiausiai užkirstas, beveik nebelieka abejonių, kad tarybinių vadybininkų klasė savo paskutinę ir lemtingą kovą prieš negausius vakarietiškai mąstančius savo oponentus - idant dar sustotų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo akimirksnis žavingas - sieks (ir jau dabar siekia) laimėti tik sąjunga su Viktoru Uspaskichu ir Darbo partija arba, Rolando Pakso sėkmingo galvanizavimo atveju, su liberaldemokratais.

Geriau - pas marginalus į intelektualinį ir moralinį užribį, bet nors trumpam išlaikyti savo galią. Todėl galime atsikratyti visų abejonių dėl marginalų sėkmės artimiausioje ateityje. Su jais susilies tarybinių vadybininkų klasės likučiai.

Nuo tokio scenarijaus apsaugoti Lietuvą gali tik pažadinta visuomenė, nustojusi rinkimus laikyti keršto visai politinei sistemai įrankiu.

Balsuojant už politinius avantiūristus ir politiką savo verslo priedėliu paverčiančius primityvus nubaudžiama ne sistema (jos iš principo neįmanoma nubausti rinkimais, nes sistemos sraigteliai vienokiu ar kitokiu pavidalu vis tiek išliks), o Lietuvos dabartis ir ateitis.

 
53
Registruoti (0) Anonimiški (53)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Aktualijos

Moterys, kurios žudo: garsiausios serijinės žudikės (82)

2015 vasario mėn. 1 d. 00:13
Catherine Birnie, Judy Buenoano, Genene Jones, Aileen Wuornos
DELFI montažas
Priimta manyti, kad moterys yra mažiau agresyvios, todėl rečiau nusikalsta ir dar rečiau tampa ypač pagarsėjusiomis serijinėmis žudikėmis. Išties, moterų serijinių žudikių esama mažiau, bet jos ne mažiau žiaurios, gali veikti poromis su bendrininkais arba vienos.

Būtina žinoti: vėžį sukeliančiu virusu užsikrėsti galima ne tik sekso metu (19)

2015 vasario mėn. 1 d. 00:00
99 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos virusas. Apsaugoti nuo ligos gali ne tik prevenciniai tyrimai, tačiau ir teisingos žinios apie pagrindinį ligos sukėlėją, trumpiau vadinamą tiesiog ŽPV. Tad kartu su gydytoja akušere ginekologe dr. Rūta Kurtinaitiene kalbame apie labiausiai tarp moterų paplitusius mitus apie ŽPV.

Pamatykite, kaip veikia skaitmeninis veidrodinis fotoaparatas (9)

2015 vasario mėn. 1 d. 00:17
Veidrodinio fotoaparato veikimas
Stopkadras/Youtube.com
Mėgstate fotografuoti? O ar kada susimąstėte, kaip mechaniškai veikia jūsų rankose laikomas prabangus veidrodinis fotoaparatas? Pasirodo per tą trumpą „tarkštelėjimą“ įvyksta daug įdomių dalykų, apie kuriuos viską tikriausiai žino tik fotoaparatų konstruktoriai – paprastam stebėtojui net nemirksint nepavyks įžiūrėti, kas ten įvyksta, kaip atsidaro tas kameros jutiklis. Bet dabar galite pamatyti viską – tereikia pažvelgti į fotografavimo procesą jį tūkstančius kartų sulėtinus.

„Šok su manimi“ nugalėtojo laurai atiteko M. Kavaliauskui ir R. Gramauskaitei nugalėtoją rinko tik TV žiūrovai (253)

2015 sausio mėn. 31 d. 18:54
Šeštadienio vakarą TV3 eteryje dėl geriausios šokėjų poros vardo kovojo keturios poros - vyko projekto "Šok su manimi" didysis finalas. Nugalėtojams atiteko ir pagrindinis prizas – net 10 000 eurų. Finalo metu nugalėtojas buvo renkamas tik balsuojant TV žiūrovams. Komisijos nariai šokėjų nevertino balais. Ketvirtoje vietoje liko Remigijus Žiogas ir Lina Diktanaitė. Tretieji - Sandra Žutautienė ir Ernestas Monginas. Antrąją vietą užėmė Ignas Barkauskas ir Jomantė Dapkevičiūtė. Nugalėtojais tapo Martynas Kavaliauskas ir Renata Gramauskaitė.

Girta blondinė išlėkė iš šalutinės gatvės ir trenkėsi į medžiotojų automobilį (75)

2015 sausio mėn. 31 d. 23:54
Neblaivi vairuotoja rėžėsi į medžiotojų visureigį
DELFI (P.Sadausko nuotr.)
Šeštadienį Klaipėdoje Šilutės plento ir Baltijos prospekto žiedinėje sankryžoje moteris nuvairavo tiesiai į medžiotojų automobilį.