Užsienio turistai aplenkia Lietuvą

 (120)
Nuo 1994 m. Lietuvoje vis didėję užsienio turistų srautai, šiemet ėmė mažėti. Per devynis šių metų mėnesius į Lietuvą atvyko 3,14 mln. svečių iš užsienio, arba 7,8 proc. mažiau nei tokiu pat metu pernai, kai Lietuvą aplankė 3,406 mln. užsieniečių. Be to, užsienio turistai Lietuvoje būna trumpesnį laiką nei anksčiau (anksčiau 2,3 paros, dabar - 2,1 paros).
Turizmo departamentas guodžiasi tik tuo, kad šiemet užsienio turistai Lietuvoje paliks daugiau pinigų nei lietuvaičiai išveš į svečias šalis. Pernai užsieniečių turistų išlaidos Lietuvoje mūsų šalies piliečių išlaidas užsienyje viršijo 838 mln. litų ir sudarė 2,201 mlrd. litų. Prognozuojama, kad šiemet užsieniečiai pinigų išleis mažiau nei pernai, bet daugiau nei lietuviai išleido užsienyje.

Vienas užsienio turistas Lietuvoje išleidžia vidutiniškai 843 Lt: vienas britas - 3358 Lt, australas - 2978 Lt, amerikietis - 2302 Lt, norvegas - 1426 Lt, vokietis - 1215 Lt, suomis - 812 Lt, rusas - 676 Lt. Beje, prieš porą metų rusai Lietuvoje išleisdavo po 1010 Lt.

Turizmo specialistai mini, kad turistų srautai į Lietuvą sumažėjo dėl kelių priežasčių: esą sumažėjo Lietuvos turgaviečių ir prekyviečių trauka vienadieniams turistams iš Rusijos ir Baltarusijos; be to, mažėja informacijos apie Lietuvą, kaip patrauklią turizmo šalį, o pačioje Lietuvoje taip pat per mažai informacinių centrų ir įvairių nuorodų užsieniečiams.

Jiems Lietuva - svetima šalis. Turizmo departamento direktorius Alfredas Šlekys apgailestauja, kad dėl lėšų stygiaus nepavyko išleisti net jokio pažintinio leidinio apie Lietuvą ir nuvežti jo į Hanoveryje vykusią parodą “Expo 2000”. Ten būtų buvę galima dalinti šiuos leidinius ir taip vilioti potencialius turistus.

Nors Lietuva ir nesistengia privilioti turistų, vis daugiau žmonių Lietuvos aplankyti atvyksta iš ekonomiškai stiprių valstybių - Suomijos, Vokietijos, Švedijos, Olandijos bei Japonijos. Bet vis dėlto čia pirmauja kaimyninė Latvija, kurios gyventojai, mūsų šalyje turintys komercinių interesų, sudaro apytiksliai trečdalį visų per tris ketvirčius Lietuvoje apsilankiusių turistų.

Rusijos dienraščio "Delovoj Peterburg" teigimu, Rusijos piliečiai iš trijų Baltijos valstybių dažniausiai lankose Lietuvoje, rečiausiai - Latvijoje. Lietuvą kasmet aplanko vidutiniškai po milijoną rusų. Dažniausiai užsieniečiai vyksta į Vilnių, Nidą, Palangą, Trakus. Kai kurie Amerikos turizmo leidiniai skelbia, kad Vilnius tapo viena iš 26 sparčiausiai augančių turistinių vietovių. Lietuvos sostinė dažnai vadinama "Baltijos Praha".

Tiesa, užsienio šalių turistai dažniausiai skundžiasi svetingumo stoka. Dar dvi išliekančios problemos - tualetai ir galimybė susikalbėti su vietiniais gyventojais. Be to, tiek sostinėje, tiek kituose miestuose, ar provincijoje labai stinga nuorodų užsieniečiams.

Tuo tarpu lietuvaičiai, priešingai, keliauja daugiau. Nepaisant gana prastos Lietuvos ekonominės situacijos, mūsų šalies gyventojai į užsienio šalis vyksta dažniau nei praėjusiais metais, tačiau pažymėtina, kad išlaidauja mažiau. Devynių mėnesių statistiniai duomenys rodo, kad šiemet per tris ketvirčius į užsienį išvyko 2,808 mln. Lietuvos gyventojų. Tokiu pačiu metu pernai - 6,8 proc. mažiau, arba 2,628 mln. žmonių.

Na, o kokios turizmo tendencijos kitose šalyse ir visame pasaulyje. Pernai pasaulio turizmo apimtys padidėjo 3,2 proc. Didžiausio turistų antplūdžio susilaukė Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas. Iš viso visame pasaulyje užsienio valstybėse apsilankė 657 milijonai turistų, o turizmo bendrovių įplaukos iš turistinių kelionių sudarė 455 milijardus dolerių.

Turistų antplūdis pernai į Singapūrą padidėjo 11 proc., į Japoniją - 9,6 proc., į Pietų Korėją - 9,6 proc., į Honkongą - 9 proc., į Malaiziją - 8 proc., Kiniją - 7,9 proc., o į Tailandą - 5,6 proc. Tarp kitų turistų pamėgtų vietovių buvo Centrinė Amerika, kurioje apsilankiusių turistų skaičius padidėjo 23 proc., Artimieji Rytai (17,5 proc.), Pietų Amerika (10 proc.) ir Afrika (9 proc.).

Kai kuriose Europos valstybėse turistų srautai sumažėjo: Vengrijoje apsilankiusių turistų skaičius sumažėjo 13,8 proc., Lenkijoje - 4,5 proc. Tuo tarpu Estijoje apsilankiusių užsieniečių skaičius praėjusiais metais padidėjo 10,3 proc., Latvijoje - 5,8 proc.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

Naktinis reidas Vilniuje: įtariama, girtas rusų diplomatas užmigo ambasados automobilyje (45)

2016 gruodžio mėn. 10 d. 05:37
Šeštadienio naktį Kelių policijos reido metu Vilniuje įkliuvo ypatingas vairuotojas - iš pažiūros stipriai girtas Rusijos ambasados Vilniuje diplomatas. Dėl jo naktį teko keltis ambasados pirmajam sekretoriui Vladimirui Berezovikui.

Slapti vyrų medžioklės kursai. Praktinė dalis: paslaptingas ritualas, nuo kurio šiurpsta oda (35)

2016 gruodžio mėn. 9 d. 23:55
Slapti vyrų medžioklės kursai. Praktinė dalis: paslaptingas ritualas, nuo kurio šiurpsta oda
Vida Press
Kursuose, skirtuose atrasti savo moteriškumą ir išmokti vilioti vyrus, buvo ne tik teorinė dalis, apie kurią pasakojau, bet ir praktinė. Buvome išmokytos ne tik kaip pritraukti vyrus, bet ir kaip atsikratyti buvusiųjų likučių.

Į Lietuvą vis dažniau krypsta kinų akys (68)

2016 gruodžio mėn. 9 d. 23:55
2016 m. rugsėjo mėnesį pažymėjo­me Lietuvos ir Kinijos diplomatinių santykių 25-metį. Ne­at­sitiktinai jubiliejiniam vokui pasirinkome krepšinio temą: kol kas šioje šalyje esame labiausiai ži­no­mi kaip krepšinio ir trenerio Jono (Jono Kaz­lausko, treniravusio Kinijos nacionalinę vyrų krepšinio rinktinę per Pekino olimpines žaidynes) šalis. Labai dažnai ren­giniuose, pamatę užrašą Lietuva, kinai sako: „krep­­­šinis, Jonas“. Dar mus žino kaip gin­taro šalį. O gintarą kinai labai mėgsta, noriai per­­ka ir juo puošiasi.

Orai: teks vėl traukti šiltesnius drabužius (6)

2016 gruodžio mėn. 10 d. 00:00
Orai: teks vėl traukti šiltesnius drabužius
R. Tenio nuotr.
Kur buvę, kur nebuvę savaitgalį mus vėl pasieks pokyčiai.

Mokėjimo kortelėms pranašauja liūdną ateitį (153)

2016 gruodžio mėn. 9 d. 19:05
Ar galėtumėte įsivaizduoti, kaip vaikštinėjate po mėgstamą prekybos centrą, į krepšį kraunate prekes, judate vietos, kur prekes perkelsite į maišus, link ir be jokių trikdžių tiesiog išeinate į lauką. Jokios būtinybės atsiskaityti, jokio monetų skaičiavimo, jokių debetinių ir kreditinių kortelių terminalų.