Už ES lėšas - modernūs sąvartynai, kokybiškesnis geriamasis vanduo ir išvalytos upės

APVA administruoja aplinkos projektus, finansuojamus iš ES Sanglaudos ir Struktūrinių fondų, Lietuvos biudžeto, savivaldybių, jų valdomų įmonių lėšų. Kadangi iš ES Sanglaudos fondo finansuojami ne mažiau kaip 10 milijonų eurų (34,5 milijonai litų) vertės projektai, siekdamos gauti paramą, Lietuvos savivaldybės apjungia projektus.

"Kai projektai apjungiami ir rengiami regioniniu principu, įtraukiamos ir mažos savivaldybės, patenkinami ir jų poreikiai", - į bendradarbiavimo pranašumą dėmesį atkreipė K.Tuminas. Pasak jo, iš Sanglaudos fondų finansuojami transporto ir aplinkosaugos projektai - nuotekų tvarkymas ir geriamo vandens kokybės gerinimas bei buitinių ir pavojingų atliekų tvarkymas.

Siekiant sumažinti aplinkos taršą, Lietuvoje numatoma sukurti 10 regioninių atliekų tvarkymo sistemų - šiuo metu jau pasirašyti finansavimo susitarimai aštuoniems tokiems projektams, kurių bendra vertė yra 328 milijonai litų.

K.Tumino teigimu, pirmieji modernūs ir aplinkai nekenkiantys sąvartynai turėtų pradėti veikti 2006 metų pabaigoje Šiaulių ir Alytaus apskrityse. Dar po metų planuojama pradėti eksploatuoti ir Vilniaus bei Marijampolės sąvartynus.

Lietuvoje per metus susidaro apie 1 mln. tonų buitinių atliekų ir šis atliekų srautas iki šiol beveik nerūšiuojamas. Didžioji šių atliekų dalis yra kaupiama sąvartynuose - šiuo metu Lietuvoje yra 850 buitinių atliekų sąvartynų, iš kurių 350 veikia. Specialistų teigimu, absoliuti dauguma šių sąvartynų kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.

Vandentvarkos srityje keli Sanglaudos fondų finansuoti projektai jau užbaigti - Vilniuje, Gineitiškių ir Liepkalnio gyvenamuosiuose rajonuose, pastatytos nuotekų siurblinės, taip pat mieste baigti keisti vandentiekio vamzdžiai techniniuose koridoriuose, rekonstruotos vandens bei nuotėkų linijos Jonavoje.

Šiuo metu rekonstruojami Jonavos, Radviliškio, statomi Neringos vandenvalos įrenginiai, o Nidoje pradėta vandens gerinimo įrenginių statyba. Druskininkuose vandenvalos įrenginių rekonstrukcija turi būti baigta šiemet. Jau yra parengti projektai ir artimiausiu metu bus skelbiami konkursai Kėdainių, Mažeikių bei Plungės, Kauno vandenvalos įrenginių rekonstrukcijos darbams.

K.Tuminas neabejojo, jog rekonstravus vandenvalos įrenginius, pašalinus geležies bei kitas apnašas nuo vandentiekio vamzdžių, gyventojai pagerėjusią vandens kokybę tikrai pajus. Tačiau APVA direktorius užsiminė, jog įgyvendinus aplinkosaugos projektus, padidės tarifai už vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo paslaugas.

Kiek galėtų pakilti kainos už paslaugas, agentūros atstovai nesiryžo prognozuoti, tačiau žadėjo, jog mokestis už vandens paslaugas neviršys 4 proc. nuo vidutinių šeimos pajamų, o už atliekų tvarkymą - 1 proc nuo vidutinių šeimos pajamų.

Siekiant gerinti šalies aplinkos kokybę ir vykdyti žalos aplinkai prevenciją, pasitelkiami 113 milijonai litų iš ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto.

Pasak agentūros Struktūrinių fondų skyriaus vedėjo Sauliaus Vasiliausko, įgyvendinant šiuos projektus, aplinkosaugos institucijos tvarkys saugomas Lietuvos teritorijas, stiprins jų priežiūrą, modernizuos aplinkos tyrimų laboratorijas, savivaldybės valys užerštus vandens telkinius, švies visuomenę - pavyzdžiui, rengs aplinkosaugos akcijas, informuos apie aplinką, ugdys visuomenės sąmoningumą.

Lietuvos miestai susidomėjo galimybe pasitelkus ES lėšas sutvarkyti upių slėnius, ežerų pakrantes ar vaizdingus gamtos kampelius, todėl po poros metų gyventojų ir turistų poilsiui gamtoje pritaikytų vietų atsiras daugiau. Kupiškio rajono savivaldybė planuoja sutvarkyti Kupos upės slėnį, Marijampolės - išvalyti Šešupės vagą ir upės pakrantę miesto centre, o Kėdainių miestas pasiryžęs valyti užterštus Dotnuvėlės ir Smilgos upelius.

Savivaldybės gavo lėšų ir ežerų sutvarkymui - Alytaus miesto išvalys didžiosios Dailidės ežero teritoriją, užterštą sunkiaisiais metalais, Šiauliai tvarkys Talkšos ežero pietinę dalį - išvalys užpelkėjusią pakarantę, pakarantę apsodins žaliąja veja, atstatys pėsčiųjų takus ir kelius.

5 milijonai 600 tūkst. ES struktūrinių fondų paramos skirta Baltijos pajūrio juostos atkūrimo ir išsaugojimo darbams. Už ES lėšas kopos bus tvirtinamos žabtvorėmis, šakų klojiniais, bus nutiesti lentiniai takai, apželdinta apsauginė kopa.

Praėjusiais metais įvairiems aplinkosaugos projektams Lietuva panaudojo apie 50 milijonų litų, iš jų 27 milijonai gauti iš ES Sanglaudos fondo. Šiemet aplinkosaugos projektams numatoma panaudoti net apie 276 milijonų litų, iš jų 145 milijonai - iš ES paramos.