Utėlės ir tarakonai - smulkmena ligoninės kasdienybėje?!

Pakraupo

Pastaruoju metu LŽ redakciją pasiekė dvi istorijos, kurias pranešė pacientų artimieji. Moteris kvietė atvažiuoti į vaikų ligoninę vėlų vakarą, kai jau reikia uždegti šviesą. Tada tualeto ir koridoriaus siena keliauja įvairaus "kalibro" tarakonai. Nors dėl švaros ir dezinfekavimo neturėjo pastabų, vaizdas ją pribloškė - ligoninėje to pamatyti nė sapne nesapnavusi...

Dar prasčiau atsitiko vyrukui, kurį žurnalistė aplankė ligoninėje, kai jis ką tik buvo atsisveikinęs su ilgais plaukais ir vešlia barzda. Jam į galvą įsisuko gyviai, paprasčiau tariant, utėlės. Pacientas tik gūžčiojo ir nuolankiai prašė nekreipti dėmesio į draugų informaciją dėl šios bėdos: plaukai juk atauga, o ligoninėn jam dar gali tekti grįžti, nes diagnozuota liga neiškart išgydoma. Juo labiau kad personalas, sužinojęs apie gyvius, dezinfekavo pacientą, perkėlė jį kitą palatą ir leido gulėti vienam, be kaimynų.

Mūsų buityje gyvenimas su tarakonais dažnam pažįstamas vaizdelis. Ne iš dangaus utėlės ir ligoninėje atsirado. Tačiau ar galėtum pagalvoti, kad šių gyvių, gal net neįtardamas, gali parsigabenti ne iš bet kur, o iš gydymo įstaigos! LŽ žurnalistė ilgokai ieškojo higienos specialistų, kurie pakomentuotų nejaukią situaciją. Niekas nenorėjo apie tai prabilti spaudai.

Tačiau vieną drąsią moterį pavyko rasti - Vilniaus visuomenės sveikatos centro Sveikatos įstaigų higienos skyriaus vedėją gydytoją epidemiologę Vilhelminą Žiupsnienę. Dėl papasakotų situacijų specialistė pernelyg nesuglumo...

Kaip gyvenamuosiuose namuose, taip ir ligoninėse gyvenama. Tarakonų yra ir įstaigose. Neįmanoma uždaryti ligoninės ir vienu metu atlikti dezinsekcijos. O kai naikinama tik tam tikrose patalpose - neefektyvu. Utėlės - padarai, mokantys pereiti iš vieno žmogaus pas kitą, ypač, kai ligoninėje guli sunkūs, ilgai slaugomi ligoniai.

Tačiau gydytoja V.Žiupsnienė prisipažino, kad tokie jos pašmaikštavimai - juokas pro ašaras. Šiuo metu ligoninių higienos būklę ji pavadino tragiška.