Anądien viena Keistuolių teatro artistė papasakojo atsitikimą, įvykusį jai prieš keletą dienų. Ją, maždaug pusę dešimtos vakare grįžtančią iš parduotuvės, pakankamai apšviestoje Vilniaus vietoje užpuolė kaukėti jaunuoliai, užlaužė rankas, užčiaupė burną ir atėmė viską – rankinuką, piniginę, mobilų ir t.t.
Vytautas V.Landsbergis
© DELFI
Paskui kokią valandą ji dar važinėjo su policija, ieškodama pagrobėjų (kurių, savaime suprantama, nerado) ir klausėsi per policininkų raciją transliuojamų pranešimų “iš centro” - apie vis naujų vagystes ir apiplėšimus, kas kelios minutės vykstančius įvairiose Vilniaus vietose. Šis apokaliptinis pasivažinėjimas ją taip sukrėtęs, kad net ir po kelių dienų ji dar niekaip negalėjo atsigauti.

Tada imi galvoti, o kodėl yra šitaip? Ar Lietuvos policija yra per mažai finansuojama, ar kokios kitos priežastys lemia tokį kriminogeninį realybės šou? Ir tada galvon šauna viena paprasta psichologinė prielaida, kad tauta, kuriai per visas TV programas penkiolika metų geriausiu laiku rodomi kruvini trileriai bei chamiškos laidos, nieko kito ir negali tikėtis. Kaip sakė A.Čechovas – jei spektaklio pradžioje scenoje kabo šautuvas, tai pabaigoje jis turi iššauti. Jei penkiolika metų į mūsų smegenines yra pastoviai peršama negatyvi bei agresyvi informacija, vėliau ji turi kažkaip iškilti į paviršių ir realizuotis.

Dažnai Lietuvą įvardiname kaip nusikaltėlių ir savižudžių kraštą – o juk tai dvi to paties medalio pusės. Šiame gražiame krašte tikrai darosi nebesaugu gyventi: teismai veikia prastai, politikai apsitapšnoję, o vakarais gatvėse siaučia kriminalinis gaivalas... Ką daryti? Emigruoti, nusižudyti, nusigerti ar pačiam pirktis ginklą? Ar sėdėti namie ir žiūrėti kruvinąją lietuvišką TV?

O ką daryti, kad situacija keistųsi iš esmės? Gal Seime dabar labiau reikėtų nebe ekonomistų ar kėdainiško tipo verslininkų, o paprasčiausiai psichologų, psichiatrų ir mokytojų, nes visuomenę reikėtų skubiai gydyti bei šviesti, išleidžiant įstatymus, apsaugančius tautos ir valstybės žmonių sąmonę nuo visiško kretinizmo. Ypatingą dėmesį skiriant švietimui ir kultūrai. O gal pradžioje galėtų atsirasti bent kokia nors psichologų bei dvasininkų taryba (tarkime, prie Prezidentūros?), kuri pirmiausia rekomenduotų – kas žiniasklaidoje ar TV teigiamai veikia žmonių psichiką, kas ne.

Kas dar galėtų pakeisti situaciją priešinga linkme? Kokia nors nelaimė (neduok Dieve!), jei kokios nors bulvarinės laikraštienos leidėjo vaikas papultų į chuliganų rankas ar kurios nors komercinės TV šefo kišenės būtų tarpuvartėje iškraustytos? Gal tada jis pradėtų savo šou “verslo” reikalus sieti su asmenine patirtimi ir imtų veikti priešinga linkme.

Ką gero, tarkim, duoda rusiškų kriminalinių laidų transliavimas ar beprasmiško cinizmo kupinas “Okna”? Ar jos nors kiek praturtina lietuvišką savimonę, ar kaip tik tarnauja grubios, barbariškos sąmonės įtvirtinimui. O gal šitaip keistu slaptu būdu vykdomas Rusijos kerštas Lietuvai, iškreipiant jos žmonių sąmonę, siekiant, kad kuo daugiau nelaimingų lietuviškų jonelių atsigertų iš tūlo ivanėlio pėdos.

Garbusis skaitytojas be abejo atmena tokią vaikystės laikų siaubo pasakaitę apie Jonuką ir Elenytę, kurie, našlaičiais palikę, iškeliavo į svietą laimės ieškoti. Paskui keliautojai ištroško ir rado kelyje įspaustą ėriuko pėdą, iš kurios atsigėręs Jonelis pavirto avinu… Beje, prieš tai Elenytė bandė jį sudrausmint, sakydama: “negerk iš avinėlio pėdos - avinėliu pavirsi”! (Ne šiaip sau sakoma, kad moterų intuicija geresnė, negu vyrų...)

Dvasine prasme našlaičiais galima pavadinti ir nemažą dalį Lietuvos piliečių, kurie gyvena bemaž neparagaudami elementaraus padorumo, sąžiningumo ir meilės. Netgi nebūtinai Dievo meilės, tiesiog paprasto žmogiško artumo, šiltumo ir pasiaukojimo… Iš valdžios ar iš kaimynų. O nuolat gyvenant tokioj būsenoj, yra ganėtinai liūdna ir kartais norisi ko nors “aviniško” atsigerti, idant tą liūdesį numalšintum ir meilės troškulį nors trumpam užmirštum.

Kaip ir kiekviename laiko patikrintame kūrinyje, taip ir pasakoje apie Jonuką ir Elenytę yra užfiksuotas sakralinis perspėjimas: o kokią Lietuvą turime šiandien? Ką ji geria, kokias mintis semia iš TV, kokius vaizdus mato?.. Ar panaši ji į optimistines lietuvių liaudies pasakas, kur gerieji milžinai ir gudrūs broliai nugali visas blogybes. Ar panašesnė ji girtų ir nelaimingų avinėlių bandą, sėdinčią prie pigios nacionalinės TV ir geriančios pigią degtinę? O vakarais išeinančią tarpuvarčių medžioklėn.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: vasara pasiduoda (13)

Artimiausiomis dienomis vasara nepažers jokių staigmenų: dangumi vis plauks debesų virtinės, tad...

3 milijardų apyvartą valdančios bendrovės prezidentė: pinigus pradėjau uždirbti vos 12 metų (30)

Iš Glazgo kilusi Allison Kirkby – nedidutė, tvirto sudėjimo šviesiaplaukė valdo kompaniją,...

Lietuviškos kainos galioja ne visiems: pasiūlė mokėti gerokai brangiau (47)

Lietuvoje įdarbinus profesionalę iš užsienio, paaiškėjo labai nemalonus dalykas: visus leidimus...

Akušerė-ginekologė: šlapimo pūslės uždegimas gali turėti baisių pasekmių (11)

„Daugeliu atveju, negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali praeiti savaime, be gydymo, jei tik...

M. Kuzminskas įsikūrė D. Sabonio ir V. Mačiulio kaimynystėje (23)

Aistringas Lietuvos krepšinio gerbėjas iš Rygos (Latvija) Normundas Macis papildė savo asmeninę...

Dėl planų griauti pajūrio tualetus ginklus surems teisme: tai – absurdas (106)

Rugpjūčio pradžioje naujieji Palangos paplūdimio tualetai buvo pripažinti neteisėtais...

„Napoli“ sulaužė Nicos įtvirtinimus ir žengė į UEFA Čempionų lygos grupių etapą džiaugiasi škotai, slovėnai, graikai ir ispanai

Į UEFA Čempionų lygos grupių varžybų etapą užtikrintai žengė Italijos vicečempionė...

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (516)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę klausytis...

Kuriantiems savo namus – vertingi interjero architektės patarimai (22)

Nemažai apie savo būsto interjerą galvojančių žmonių vis dar iki galo nesupranta, ko gali...

Vyro išradingumas stebina: internautai pametė galvas dėl kambario šuniui (12)

Vienas vyras sumąstė savo šuniui įrengti kambarį po laiptais. Kai jis pasidalino nuotraukomis...