Štai kelios elektroninių laikraščių vakar dienos straipsnių antraštės ir paantraštės: „Kas laukia tolerancijos neapykantos amžiuje?”, „Mirtis už islamo įžeidimą”, „Gėjai puola?”, „Londone raginama keisti „politiškai nekorektišką” krikščioniškos mokyklos pavadinimą”, „Kauno apskrityje daugėja „probleminių” šeimų”, „Dauguma italų nepritaria homoseksualų teisių didinimui”, „Mažumos – naujieji getai ar kitokie bendrapiliečiai?”, „Slapta pažyma, kad esame idiotai”, „Mirties kultūros architektai”, „Lesbietės ir gėjai valdo pasaulį?”, „Lietuvos žydai nepajėgūs spausti ir siūlyti”, „Griaus nelegaliai čigonų tabore pastatytus namus”, „Tolerancijos fiasco”, „Reklama Lietuvoje diskriminuoja ir vyrus”, „Vertybės ir seksas JAV prezidento rinkimuose”, „Belgijos senatorę dėl grasinimų saugo policija”, „Lietuvos radijas nutraukia sutartį su žurnalistu V.Žuku”. Permeti akimis ir plaukai šiaušiasi – kas darosi su pasauliu? Kur jis ritasi?

Modernizmas, postmodernizmas ir tradicinės vertybės, diskriminacija ir tolerancija, horoskopų ir sapnų aiškintojai, gėjai, lesbietės, katalikai, musulmonai, žydai, čigonai, atsiprašau,– romai, rusai, latviai ir kitos tautinės mažumos, pilnos ir nepilnos šeimos ir taip toliau, ir panašiai.

Galima prirašyti daugybę žodžių, – ir dauguma jų bus tarptautiniai, – kuriais įvardijamos įvairios šiuolaikinės visuomenės problemos. Beje, žodis problema lotyniškai ir graikiškai yra „uždavinys”, „užduotis”, o tarptautinių žodžių žodynas paaiškina, kad problema – tai rimtas teorinis arba praktinis uždavinys, reikalaujantis tyrimo. Šis straipsnelis jokiu būdu nepretenduoja į rimtą ir išsamų tyrinėjimą. Čia pabandysiu tik prisiliesti prie kai kurių šiuolaikinį žmogų persekiojančių problemų, kurios nepažintos ir neatpažintos išties daugeliui kelia baimę ir iš jos kylančią neapykantą bei piktumus.

Prieš porą šimtų metų prancūzų revoliucijos vedliai, mojuodami šūkiais „Laisvė, lygybė, brolybė” ir giedodami „Kas buvo nieks, tas bus viskuo!”, nuritino pateptųjų karūnas kartu su galvomis, o paskui anatomijos profesoriaus Žozefo Ignaco Giljoteno išradimu masiškai kapojo ir kitų galvas tol, kol ir patys po ašmenimis padėjo savąsias ir, kaip sakė Donelaitis, „į nieką pavirto”. Europoje prasidėjo modernieji laikai, kurių esminis bruožas buvo priešprieša Tradicijai, t.y. tradicinėms vertybėms ir tradicinei moralei (pranc. morale < lot. moralis – dorovinis) ir laisvės siekis.

Tarptautinis žodynas aiškina, kad žodis „tradicija” (lot. traditio – perdavimas, pasakojimas) vartojamas dvejopai. Visų pirma tai – išsivysčiusių religijų (lot. religio – pamaldumas, šventumas) Apreiškimo šaltinis, einantis po šventųjų knygų; antra – papročių, apeigų, vaizdinių, idėjų, simbolių išlaikymas, perdavimas iš kartos į kartą. Taigi maištas prieš tūkstantmečius gyvuojančią Tradiciją visų pirma yra maištas prieš Dievą ir tradicinę dorovę, kurios viena iš esminių vertybių – paklusnumas Autoritetui (vok. Autorität < lot. auctoritas – (moralinė) valdžia, įtaka), nuo amžių susiklosčiusioms taisyklėms.

Tradicinė moralė sako, kad žmogus yra silpnas ir gali suklysti. Jei jis suvokia savo paklydimus ir nuoširdžiai atgailauja, jam gali būti atleista, tačiau atleidimo malonę suteikia Dievas. Silpnas žmogus nėra atsakingas už savo veiksmus, jis nemąsto apie jų pasekmes, tačiau kad jis per savo silpnybes nenuklystų nuo tradicinio doros kelio, yra ribojamas įvairiausių bausmių sistemos, kuri jam žinoma. Už nusikaltimus nustatytai tvarkai didikams kapojo galvas, o prastuolius kardavo, už vagystes nušniodavo rankas, o už nesantuokinius ryšius užmėtydavo akmenimis ar iškastruodavo, už burtininkavimus ir erezijas degino ant laužų arba skandino odiniuose maišuose kartu su juodu šunimi, kate ir gyvate. Viešai. Kad kiti bijotų, nes baime lengviausiai valdyti ir suvaldyti.

"Teisių, privilegijų, laisvės reikalaujama vis daugiau ir daugiau, o kur atsakomybė? Laisvė be atsakomybės yra niekis, instinktų tenkinimas, žūtis. Ir visuomenė bijo. Bijo, kad jos neliks, jei vaikai, žmonės jau nuo mažų dienų bus traktuojami kaip žaislas, daiktas, kaip pramoga, kaip savo ego patenkinimas, jei jie augs be Mamos ir Tėčio. Visuomenė ginasi."
Neringa Lašienė:

Tradicinėje bendruomenėje moterys ir vyrai aiškiai žinojo savo apibrėžtus vaidmenis: dukters, sesers, sutuoktinės, motinos, sūnaus, brolio, sutuoktinio, tėvo. Tokios laisvės rinktis, kokia yra dabar, tradicinė moralė neleido, taigi ir būti tiesiog savimi buvo paprasta ne kiekvienam. Vyras su trūkumu, sakykim, toks, kuris nėra tradiciškai vyriškas, ar dėl kokių nors priežasčių negali prisiimti vyro – moters globėjo vaidmens, netekėjusi moteris, pagimdžiusi betėvį vaikutį, ir netgi bevaisė sutuoktinė, kuri nenori ar negali tapti motina,– tokie bendruomenės nariai tradicinėje visuomenėje tapdavo našta ir netgi grėsme – o jei tokių atsiras daugiau? – todėl buvo persekiojami. Tradicinėje visuomenėje viena iš pamatinių vertybių yra šeima – vyras – tėvas, moteris – motina ir jų vaikai. Kaipgi kitaip?

Žmogus atsiskyrė nuo gyvulių, gamtos, kai pradėjo tvarkyti save ir erdvę aplink save, tai yra kurti tam tikrą sociumą. Šeima ir yra pati pirmoji sutvarkyta erdvė, pradžių pradžia, kur esti du visiškai skirtingi, visiškai kitokie, tačiau toje erdvėje visiškai lygūs žmonės: žmogus ir žmona. Tam, kad išliktų, kad pratęstų save, jie pasidalija funkcijas pagal savo prigimtį. Taigi šeima visų pirma yra lytinių santykių sutvarkymas, tam tikras apribojimas nekeičiant žmogaus prigimties, kad karštakošiškoje jaunystėje, kai pradeda kamuoti hormonų audros, keliančios sumaištį sieloje, nekiltų netvarka ir sociume, bendruomenėje.

Liaudiškai kalbant, kad mergos nešliaužiotų kaip katės patvoriais, siūlydamos savo obuolius bet kam, o bernai netaptų agresyvūs ir neišmuštų iš tų pačių tvorų baslius išsilupę vieni kitų peštynėse dėl patelių. Dviem skirtingiems susiliejus į šeimą prasideda kūryba. Sugyvenimas, vaikai, jų auginimas, namų, viso gyvenimo kūrimas. Ir ne tik savojo, bet ir vaikų, ir vaikų vaikų... Žmonių daug, tėvas, mama, šešuras, anyta, uošviai, broliai, seserys, dėdės, tetos, svainiai, seneliai, artimieji, kaimynai, draugai, protuoliai, keistuoliai, jauni, seni, galintys ir neįgalieji...Visa didžiulė bendruomenė, visa šeima, visas kiemas. Paskui gentis, tauta, valstybė. Visas pasaulis...

Metaforiškai (gr. metaphora – perkėlimas) kalbant, šeima yra tarsi pats vienatinio Dievo, kuris yra šventoji trejybė – Dievas Tėvas, Dievas Vaikas ir Dievas Motina – Šventoji, Tyroji Dvasia, atvaizdas. Pradžios knygoje sakoma: „Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį”. Taigi visapusiškas, Dievo sukurtasis žmogus nėra vyras arba moteriškė. Yra jis ir ji in corpore. Vienas ir Kitas, visai kitoks. Kartu. Ir trečias tarp jų. Gyvoji Meilės kibirkštėlė, jų ateitis ir jų tąsa. Tada, sakoma Pradžios knygoje, Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją!” Tačiau valdyti – tai būti atsakingam. Neatsakingas žmogaus pasirinkimas galėjo turėti nenumatytų pasekmių ir sugriauti visą sistemą. Kalbant metaforomis, neatsakingai pasielgę Pirmieji Tėvai išvaromi iš Rojaus. Ir prasideda nebe žmogaus, o bendruomenės, žmonijos istorija.

O žmonių daug, ir su visokiais norais, ir su savo supratimu, savo požiūriais. Visų nesuvaikysi. Todėl bendruomenėje tampa labai svarbu esminiai principai, taisyklės, įstatymai, tam tikros ribos, rėmai, kuriuose ji gali išbūti ir nesuirti, neišnykti, nemirti, o gyvuoti ir tęstis. Vienas iš tokių principų ir yra tolerancija, pakantumas kitam, priėmimas kitokio kito, net jei tai sukelia tam tikrą nepatogumą, galbūt net bando kantrybę.

Tačiau tradicinė moralė nėra itin pakanti „paskenduolėms Veronikoms” ar gėjams. Kodėl jų netoleruoja? Tolerare lotyniškai reiškia sunkumą, kurį tenka perimti nuo kito pečių. Vieniša motina dažnai vargiai gali pasirūpinti tiek savimi, tiek savo vaikučiu. Taigi tolerantiškos bendruomenės nariui tenka prisiimti jos naštą, išlaikyti ir ją, ir jos vaiką. Kitos, o ypač kiti, pastebi, kad nesantuokiniai ryšiai, pradedantys naują gyvybę, – ne taip jau blogai, nes bausmės – jokios, atsakomybės už vaikutį ir/ar jo motiną taip pat, bendruomenė augins, kam čia pačiam ar pačiai vargti? Tokių „Don Žuanų” ir „Veronikų” bendruomenėje atsiranda daug, kol galiausiai visi, kurie dar galėtų patempti svetimas naštas, nebesusitvarko su savosiomis, išsilaksto arba išsižudo. Apie vaikus ir jų ateitį apskritai negalvojama. Tačiau jie bent jau gimsta.

Gėjų (angl. gay – ištvirkęs) klausimas kiek kitoks. „Aš esu pasiruošęs parašyti savo krauju, jog daugiausiai 5–10 procentų save lesbietėmis ar gėjais vadinančių žmonių yra lesbietės ar gėjai iš prigimties. Tikri homoseksualai nevaikšto gatvėmis spalvingais kostiumais./.../ Rimtų problemų turintys žmonės turi su jomis susitaikyti. O jei jie padarys klaidą, jiems bus atleista. Mes turime atleisti žmonėms, o ne smerkti juos”,– kalbėjo kardinolas Gustafas Josas Belgijos savaitraščiui.

Tačiau viena Belgijos lygių teisių organizacija ketina su aštuoniasdešimtmečiu kardinolu teistis dėl neva antidiskriminacinių įstatymų pažeidimo, nes jis, pareiškęs, jog tik 5–10 proc. visų lesbiečių ir gėjų yra tikri, o visi likusieji – „iškrypėliai”, „laikosi savo pareiškimo, neatsiprašo ir kartoja tą patį žiniasklaidoje bei prieš kameras”. Šiuolaikinė, liberalioji postmodernistinė visuomenė, po truputį paralyžiuojama tolerancijos bet kam, išskyrus netoleranciją tolerancijai, kaip nukrypimą jau priima ir tradicinę moralę! Iš margaspalvės homoseksualų stovyklos retkarčiais pasigirsta piktokų priekaištų „natūralams”, neva tie pažeidinėjantys gėjų teises – nenori įteisinti vienlytės „šeimos”, draudžia įsivaikinti, nepriima dirbti su vaikais ir pan.

Teisių, privilegijų, laisvės reikalaujama vis daugiau ir daugiau, o kur atsakomybė? Laisvė be atsakomybės yra niekis, instinktų tenkinimas, žūtis. Ir visuomenė bijo. Bijo, kad jos neliks, jei vaikai, žmonės jau nuo mažų dienų bus traktuojami kaip žaislas, daiktas, kaip pramoga, kaip savo ego patenkinimas, jei jie augs be Mamos ir Tėčio. Visuomenė ginasi.

Tuo tarpu tie, prieš kuriuos ginasi, teigia, jog yra diskriminuojami.

Postmodernistinę visuomenę, paniekinusią tradiciją ir taisykles, kamuoja nesibaigianti krizė. Susidaro įspūdis, kad visi diskriminuoja visus. Vyrai – moteris, moterys – vyrus. Gėjai – “natūralus”, tie – gėjus ir t.t. Mano laisvė baigiasi ties tavo laisvės riba, ir man gal norėtųsi, kad tavo laisvės ribos būtų siauresnės, kad tavo teisės, kaip ir mano teisės, nebūtų didesnės už pareigas, už atsakomybę, kad svetimos naštos manęs neslėgtų tiek, kad nebegalėčiau susidoroti su savosiomis. Galiausiai pasijuntu silpnas, pasijuntu mažuma, pradedu purkštauti apie diskriminaciją ir šaukiuosi tolerancijos. Gal kas išgirs, prisijungs, gal kas apgins, gal mūsų bus daugiau.

O tarptautiniai žodžiai yra tokie patogūs pasislėpti…

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

A. Čekuolio receptas ilgam ir energingam gyvenimui (66)

Palikęs televiziją, žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis toliau rašo knygas ir beria...

Ekonomikos žvaigždė: rusų oligarchai į užsienį išvežė pusę šalies turto (93)

Turtingi rusai ofšoruose laiko tiek pat turto, kiek visi Rusijos gyventojai turi šalies viduje kartu...

T. Janonis. „Valstiečiai“, apsidairykite, kas vyksta jums už nugaros (51)

Valdantiesiems šokinėjant iš laimės, kad pavyko pradėti urėdijų reformą, urėdai laiko...

Artėjančio rudens prognozė: šalnos ir šalčiai – dar rugsėjį (87)

Rugsėjį jau galime sulaukti šalnų ir šalčių, tiesa, bent sniego tikimybė, laimei, išlieka...

Ketvirtadalis balsavusiųjų už „Brexit“ mano, kad buvo apmauti (12)

Naujausia apklausa atskleidė, kad jei referendumas dėl „Brexit“ vyktų dabar – Jungtinė...

Gyvai / Po sproginėjančių baterijų skandalo grįžta „Samsung Note“ (22)

Trečiadienio vakarą JAV, Niujorke, pristatytas naujausias „Samsung“ telefonas, tai...

Greitai paruošiama vakarienė: kepame žuvį (2)

Kai pietų ar vakarienės norisi čia ir dabar, puikiausia išeitis – greitai paruošiama...

Uždaromas ir „Swedbank“ skyrius Vilniaus centre (26)

Sostinės Gedimino prospekte ilgus metus veikęs vieno iš didžiausių šalies komercinių bankų...

„Iš viršaus“: kas laimėjo „Cavaliers“ ir „Celtics“ mainuose? (1)

Pastarąją naktį įvykę Klivlando „Cavaliers“ ir Bostono „Celtics“ mainai iššaukė...

Kosmetologė patarė, kokia turėtų būti ideali kasdienė odos priežiūra (12)

Trečiadienio popietę DELFI TV Gyvai konferencijoje viešėjusi „ Sothys “ partnerė...